Vasario 16-oji Kaune – su Nacionalinės bibliotekos žaidimu „Lietuvon!“

Vasario 16-ąją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose drieksis valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“. Džiugu, kad Kaune į Žaliąjį maršrutą, skirtą talentingiausiems Lietuvos žmonėms, pateko edukacinis renginys-žaidimas „Lietuvon!“, pernai sukurtas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šis edukacinis žaidimas vyks 12 val. Kauno miesto muziejuje (Kauno rotušė, Rotušės a. 15). Rengėjai pažymi, kad būtina išankstinė vietų registracija.

Stalo žaidimas „Lietuvon!“ pratęsia Nacionalinės bibliotekos kilnojamąją parodą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, kuri šiuo metu eksponuojama ten pat, Kauno miesto muziejuje. Ši paroda supažindina su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais ir daugelio kitų sričių profesionalais iš užsienio, 1918–1940 metais dirbusiais Lietuvoje. Pakeliui atsakydami į klausimus apie parodos herojus, stalo žaidimo „Lietuvon!“ dalyviai varžosi, kas greičiau pateks į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių.

Valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“ buvo pradėti rengti prieš dvejus metus sostinėje. Vasario 16-osios proga duris plačiai atveria pažįstamos ir dar neatrastos kultūrinės erdves, muziejai, restoranai. Visi maršrutų renginiai nemokami.

Žaidimo ir parodos
autorės		 Giedrė Milerytė-Japertienė, Valdonė Budreckaitė, Inga Puidokienė, dizainerė – Akvilė Mikalauskaitė
Parodos įgyvendintoja
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Partneriai
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Kauno miesto muziejus
Rėmėja
Lietuvos kultūros taryba

Valstybingumo erdvėje vasario mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome vasario mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Vasario 5-26 d.: paroda „Surask Vytį : Vyčio atvaizdai XVI-XVIII a. leidiniuose“

Parodoje pristatomi Vyčio – Lietuvos Respublikos herbo – atvaizdai senuose ir retuose leidiniuose: eksponuojami XVI-XVIII a. leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis, saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Retų knygų ir rankraščių skyriuje bei Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde). Parodos autorė – Karina Basiul. Parodą parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas

Paroda veiks iki vasario 26 d. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje vasario mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Valstybingumo erdvėje filmavo režisierius Arvydas Reneckis

Vasario 6 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko dokumentinio filmo  „Amerikos lietuvių istorija“ filmavimas. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorę Jolantą Budriūnienę, istoriką, diplomatą prof. Alfonsą Eidintą, Lituanistikos skyriaus vadovę dr. Giedrę Milerytę-Japertienę ir skyriaus vyr. metodininkę-tyrėją, buvusią JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorę dr. Dalią Cidzikaitę kalbino filmo režisierius Arvydas Reneckis. 

 

Valstybingumo erdvėje diskutuota apie lietuvių paveldą užsienyje

Sausio 26 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“ tapo gera proga apžvelgti ne tik užsienyje esančio lietuviškojo paveldo padėtį, įvardyti iššūkius ir problemas, bet ir pasidalyti nuveiktais ir dar tik planuojamais darbais. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje diskutuota apie lietuvių paveldą užsienyje”

Panelės Mary L. Benton kelionė į Lietuvą 1919 metais

Parengė Dalia Cidzikaitė

Panelės Mary L. Benton ataskaitos titulinis puslapis.

1919 metai Lietuvai buvo išbandymų metai. Nepriklausomybę paskelbus 1918 metų vasario 16-ąją, 1919 metais ją de jure buvo pripažinusi tik Vokietija. Tais metais ji kovojo ne vienu, o trimis frontais: su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija. Neramu buvo ir likusioje Rytų Europoje – Vokietijos kapituliacija įžiebė karų virtines ir atnešė sumaištį dėl naujų valstybių galios. Tad nors Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918-ųjų lapkričio 11-ąją, formali taikos sutartis pasirašyta tik 1919 m. birželio 28 d. Esant tokiai politinei padėčiai, keliauti po Europą buvo sudėtinga, kartais – net rizikinga, tačiau įmanoma. Tokią kelionę 1919 metų ankstyvą pavasarį iš Paryžiaus per Berną į Lietuvą atliko ir vėliau aprašė panelė Mary L. Benton, pasaulinės organizacijos „Jaunųjų moterų krikščionių asociacija“ (angl. Young Women‘s Christian Association, arba Y.M.C.A.) atstovė[1]. Toliau skaityti „Panelės Mary L. Benton kelionė į Lietuvą 1919 metais”

Knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymas

Kviečiame į knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymą, įvyksiantį sausio 31 d.  17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo  erdvėje (II a.).

Lietuva – piliakalnių kraštas. Šiuo metu mūsų šalyje žinomas net 921 piliakalnis, o visame baltų istorinių žemių areale, besidriekiančiame nuo Baltijos jūros vakaruose iki Okos upės aukštupio rytuose, būta apie 4 tūkst. baltiškų piliakalnių. Piliakalniai – daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje.

Prisidėdama prie 2017-aisiais minėtų Piliakalnių metų iniciatyvų, Lietuvos archeologijos draugija lietuvių, anglų ir rusų kalbomis išleido knygą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“.

Renginyje dalyvaus:

knygos autoriai doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) ir doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas),

prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas),

prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas),

Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė.

Renginį ves Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Jakštys.

Renginio metu bus platinama knyga.