Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko gimnazistų debatai „Emigracija – būtinybė?!“, kuriuos moderavo verslo teisės advokatas Linas Sabaliauskas, Baltijos šalių advokatų kontorų grupės „Triniti“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje. Šie debatai buvo baigiamasis Nacionalinės bibliotekos vykdomo edukacinių renginių ciklo moksleiviams „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginys, į kurį susirinko rudenį prasidėjusiame projekte dalyvavę moksleiviai iš Utenos apskrities gimnazijų.
Antroje baigiamojo renginio dalyje gimnazistus aplankė užsienyje užaugęs muzikantas Jurgis Didžiulis ir projekto dalyviams pristatė savo dokumentinį filmą „ToBeLT. Kartu Amerikoje“ apie Jungtinių Amerikos Valstijų Rytų pakrantės lietuvių bendruomenes. Filmo kūrėjai per muziką ir humorą kelia klausimą, ką šiandien reiškia būti lietuviu Amerikoje. Kas tie išeiviai – išdavikai ar savų atstumtieji? Kokia yra Lietuva už Atlanto?
„Pokalbiai apie emigraciją 2“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekta plėsti mokinių žinias apie emigraciją, taip prisidedant prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo. Projektas gimė 2015 m. ir vyko Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Sėkmingą pirmąjį projektą lydėjo platesnio masto projektas „Pokalbiai apie emigraciją 2“. Jis apėmė penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dauniškio. Kiekvienoje gimnazijoje 20 moksleivių grupės klausėsi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažino su sakytinės istorijos metodu, mokėsi daryti interviu, nes kiekvienas projekto dalyvis gavo užduotį parengti po du interviu su emigravusiais tautiečiais. Projektui pasibaigus, ši sakytinės istorijos medžiaga bus atiduota saugoti Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešosioms bibliotekoms. Be to, gimnazistų sukauptą medžiagą analizuos Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.
Žurnalas buvo įkurtas siekiant užpildyti tuo metu akivaizdų Lietuvos parlamentui skirtų tyrimų (ypač istorijos ir komunikacijos) trūkumą. Žurnalas telkė įvairius autorius, tarp jų ir tuos, kurie susitelkė ir ties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir ties šiuolaikinio Lietuvos parlamento tyrimais. Renginyje kviečiame į diskusiją apie parlamentarizmo tradicijos ir politinės kultūros sąveiką.