Tarpukario Lietuvoje, kaip ir dabar, ieškota emigracijos priežasčių ir būdų ją sustabdyti.
1925 m. diplomatas Kazys Gineitis, mąstydamas apie lietuvių emigracijos priežastis, vaizdingai aprašė to meto valstybės gyvenimą. Pateikiame nedidelę ištrauką.
Mūsų žymesnieji veikėjai, mūsų daugelis aukštesnių valdininkų patriotų dirba labai daug ir atsidavę, nors ir labai menką algą gaudami. Bet buržuazija, mažoji valdininkija, menininkai ir kiti nesupranta didelio sistemingo darbo svarbumo ir todėl iš daugelio jų nieko svarbesnio neišeis. Gabiausi žmonės kartais nieko neatsiekia gyvenime, nes jie yra tinginiai. Pas mus pradeda įsivyrauti toks rusiškas biurokratų paprotys, kad tik galėtų išvengt atsakomybės, kad tik galėtų uždėt tokią rezoliuciją, kad būtinai nuo savų pečių galėtų atsikratyti tą bylą, ir nėra tos kūrybinės pasijos pats reikalas atlikti. Tas mūsų pirmyneigą baisiai trukdys. Pone valdininke, pildyk įstatymus visuomet kuo stropiausiai, bet nedrebėk dėl atsakomybės, galvok apie naudą valstybei. Jeigu ką bloga padarysi, privalai būti nubaustas, smarkiai nubaustas, bet užtat būsi vyras, būsi valstybinis žmogus, bet ne biurokratas, nuolat siunčią raštus kitiems atlikti. Nematyti jokio kito tikro būdo nuo mūsų atlikimybės atsivaduoti, kaip tik didinant tautos darbingumą. Tol mes būsime aplūžę, žiūrėsime į užkaltus stočių langus, nors jau buvo laiko jiems pataisyti, gyvensime nešvaroje, neturėsime moderninių komfortų, šaunių miestelių ir ieškosime būdų nors trumpam laikui į užsienį išsprukti, kol mes būsime tinginiai.
K. Gineitis, Amerika ir Amerikos lietuviai, Kaunas, 1925, p. 80–81.
Rugpjūčio 2 d. IMD Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi svečiai iš LR Užsienio reikalų ministerijos: Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Projektų valdymo skyriaus vedėja Gitana Skripkaitė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Katažyna Voišnis ir Užsienio lietuvių departamento laikinoji direktorė Lina Žukauskaitė. Ministerijos atstovų iniciatyva įvykusiame susitikime aptartos Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo formavimo galimybės, aktyviau išnaudojant LR ambasadų indėlį. Atkreiptas dėmesys į kultūros atašė veiklų, susijusių su mūsų šalies kultūros, meno, muzikos, literatūros reprezentavimu ir jų rezultatų sklaidos panaudojimo galimybes. Pokalbio metu išsamiai pristatytos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis patirtys, aktualizuoti lietuvių diasporos kultūrinio paveldo sklaidos klausimai. Ypač didelio svečių susidomėjimo sulaukė nuo rugsėjo pradėsiantis veiklą edukacinių renginių ciklas „
1695 metų rugpjūčio 7 diena, sekmadienis, Jono III Sobieskio rezidencija Wilanovoje. Jo Didenybei buvo patiekti 37, karalaičiams – 20, Rusios vaivadai – 21 mėsiškas patiekalas. Puotoje dalyvavęs ponas Želigovskis gavo tik mėsos ir žąsį, kaip ir dvaro paiždininkio tarnai. Prie patiekalų duota daržovių, taukų, grikių košės, kiaušinių, pieno, prieskonių, kitų produktų. Lapkričio 29, pasninko metas. Vaizdas keičiasi: tik keletas mėsiškų patiekalų, valgiui siūlyta 8 rūšių žuvies, taip pat kiaušinių, ryžių, migdolų, svogūnų, taukų. 
