Lituanistikos tyrimų skyriaus paroda pristatyta Kauno IX forto muziejuje

Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovės pavaduotoja Giedrė Milerytė-Japertienė su Kauno IX forto muziejaus atstovu Mariumi Pečiuliu
Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovės pavaduotoja Giedrė Milerytė-Japertienė su Kauno IX forto muziejaus atstovu Mariumi Pečiuliu

Vėlyvą liepos 21 d. vakarą Kauno IX forto muziejuje vyko renginys „Vasarok – Vakarok su muziejumi!“. Jo metu kauniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į ekskursiją muziejaus memorialiniame parke ir filmo „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983 m.) peržiūrą po atviru dangumi. Džiaugiamės, kad renginio pradžioje buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus parengta kilnojamoji paroda
„Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ Kauno IX forto muziejuje
Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ Kauno IX forto muziejuje

Paroda parengta Lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945–1952 m. rinkinio, 2011 metais įtraukto į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, pagrindu. Leidinių turinys atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį.

Renginio dalyviai per ekskursiją muziejaus memorialiniame parke
Renginio dalyviai per ekskursiją muziejaus memorialiniame parke

Spaudinių leidybos geografija plati ir apima beveik visų didžiųjų DP stovyklų lietuvių telkinius. Paroda supažindina ne tik su Vokietijoje leistais lietuviškais leidiniais, bet ir lietuvių leidybine veikla Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Kauno IX forto muziejuje paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 9 d.

Užmirštoji Radvilų vila

Parengė Vytautas Smilgevičius

ALBANesvyžiaus priemiesčiai, XVI a. pabaiga. Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio rūpesčiu čia kyla romėniško stiliaus vila. Ne tik stilius, pats pavadinimas Alba perimtas iš Romos priemiesčio. Vila veiks kaip rezidencija, medžioklės namelis ir net žvėrynas, kuriam M. K. Radvila negailės pinigų: įsigys leopardų, mangustų, beždžionių. Vilą apgaubs žaluma ir vanduo: oranžerija ir  pavėsingas parkas, vėsa dvelkiantys kanalai ir tvenkiniai. Metams bėgant, Albą lankys svarbiausi respublikos asmenys. Pats Stanislovas Augustas Poniatovskis stebės valandą trunkančius fejerverkus.

2014 m. Minske išėjusi A. Metelskio knyga „Забытая Альба : очерк истории загородной резиденции Радзивиллов под Несвижем“ („Užmirštoji Alba. Radvilų užmiesčio rezidencijos ties Nesvyžiumi istorijos apybraiža“) pristato mums mažai žinomą Radvilų vilą bei jos permainingą istoriją. 1655 m. Albą sudegino Rusijos, 1706 m. – Švedijos kariuomenė. Pastarojo antpuolio metu sudegintas sodas, iššaudyti žvėryne buvę žvėrys. Nepaisant to, XVIII a. 3 dešimtmetyje Alba atstatyta: įrengtas maniežas, žiemos sodas, atkurtas žvėrynas, vėliau ėmė veikti teatras, pastatyti nauji dviaukščiai mūriniai rūmai, ūkiniai pastatai. XVIII a. 7 dešimtmetyje Albą nė kartą užėmė ir plėšė Rusijos kariuomenė. Po 1795 m.  prasidėjo Albos nuopuolis: dalis tiesioginių paveldėtojų mirė, dalis nesirūpino ja, savo neigiamą indėlį įnešė ir Rusijos imperijos valdžia. XIX a. pabaigoje Alba tapo paprastu palivarku, kuriame Radvilos tebelaikė parką. Po II pasaulinio karo iš unikalaus parko liko tik alėja ir sugadinta tvenkinių sistema. Alba tapo tik istorija.

Pasaulio lietuvių dienos minėjimas Ukmergėje

ukmergeLiepos 17-ąją  Ukmergės rajone esančiame pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dvare įvyko Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimas. Jo iniciatoriai – Pasaulio lietuvių bendruomenė, tomis dienomis rengusi ir Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimą „Susipažinti, išmokti, pasidalyti ir pažymėti“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke kvietimu šventiniame Pasaulio lietuvių dienos renginyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė.

Į tradicinę, viso pasaulio lietuvius sutelkiančią šventę atvyko LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, užsienio šalių ir LR ambasadų užsienyje darbuotojai,Ukmergės rajono savivaldybės vadovai, šalies ir užsienio svečiai. Renginio metu atidengtas ir pašventintas tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio išdrožtas koplytstulpis – Pasaulio lietuvių bendruomenės dovana prezidento A. Smetonos gimtinei. A.Smetonos dvare taip pat atidarytos užsienio lietuvių parodos: A. E. Kulviečio kryžių ir koplytstulpių miniatiūrinių statulėlių bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda ,,Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ypatingą šventinę nuotaiką sukūrė koncertą surengę geriausi Ukmergės rajono meno kolektyvai.

Bibliotekos partnerių vizitas

viesniaPraėjusį penktadienį IMD Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi Čikagos Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė-Bareikienė. Susitikime su skyriaus vadove Jolanta Budriūniene aptartos tarpinstitucinio bendradrabiavimo perspektyvos lietuvių išeivijos skaitmeninto dokumentinio paveldo plėtros srityje, smulkiosios spaudos turinio
atpažinimo, tvarkymo ir saugojimo klausimais.

Paribio kūryba

IšminčiausDovanosPačioje birželio pabaigoje Nacionalinę biblioteką pasiekė dvi naujos knygos, išleistos Sankt Peterburge: šiemet išėjusi knyga  „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“ ir 2015 m. pasirodžiusi rusų poetės Natalijos Gorbanevskajos eilėraščių rinktinė. Abi knygas Nacionalinei bibliotekai padovanojo Tomas Venclova, į Lituanistikos tyrimų skyrių užsukęs po birželio 27-29 d. Vilniuje įvykusio poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“.

Czesławas Miłoszas, Josifas Brodskis ir T. Venclova dažnai pavadinami poetų triumviratu. 2015 m. spalio 17-18 d. Sankt Peterburge buvo surengta tarptautinė konferencija „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta 2015 m. Sankt Peterburge pasirodžiusi T. Venclovos publicistikos rinktinė „Пограничье : публицистика разных лет“ (du egzempliorius, taip pat padovanotus paties autoriaus, saugome Nacionalinėje bibliotekoje). Konferencijoje pranešimą apie Cz. Miłoszo  ir T. Venclovos intelektualinį dialogą apie Vilnių („Без раздела: Диалог Чеслава Милоша и Tомаса Венцловы о Вильнюсе“) perskaitė literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.

Į rinktinę sudėtų eilėraščių autorė Natalija Gorbanevskaja (1936-2013) žinoma ne tik kaip ir poetė ir vertėja: ji buvo aktyvi disidentinio judėjimo dalyvė, pogrindinio leidinio „Einamųjų įvykių kronika“ („Хроника текущих событий“) redaktorė. Dalyvavo 1968 m. rugpjūčio 25-ąją įvykusioje garsioje demonstracijoje Maskvos Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją; vėliau buvo suimta ir pateko į psichiatrinę ligoninę. 1975 m. N. Gorbanevskaja emigravo ir gyveno Paryžiuje. T. Venclovą ir N. Gorbanevskają siejo ilgametė bičiulystė, prasidėjusi prieš abiem emigruojant į Vakarus: disidentai susitikdavo Maskvoje, Tartu ir Vilniuje.

Knygos „Пограничье как духовный опыт“ tekstas Lenkijos instituto puslapyje:

http://polinst.ru/files/upload/3854936Materialy_konferencii.pdf

Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse

Parengė Vytautas Smilgevičius

cover_front2015 m. pasirodžiusioje Šveicarų mokslininko Evren Somer knygoje Direct Democracy in the Baltic States. Institutions, Procedures and Practice in Estonia, Latvia and Lithuania (Tiesioginė demokratija Baltijos valstybėse: institucijos, procedūros ir praktika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) aptariama tiesioginės demokratijos (referendumų) sklaida Baltijos valstybėse. 1991-2014 m. įvykusius referendumus autorius skirsto į privalomuosius, „referendumus iš aukščiau“ ir keliamus piliečių iniciatyva. Toliau skaityti „Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse”