Liepos 17-ąją Ukmergės rajone esančiame pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dvare įvyko Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimas. Jo iniciatoriai – Pasaulio lietuvių bendruomenė, tomis dienomis rengusi ir Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimą „Susipažinti, išmokti, pasidalyti ir pažymėti“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke kvietimu šventiniame Pasaulio lietuvių dienos renginyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė.
Į tradicinę, viso pasaulio lietuvius sutelkiančią šventę atvyko LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, užsienio šalių ir LR ambasadų užsienyje darbuotojai,Ukmergės rajono savivaldybės vadovai, šalies ir užsienio svečiai. Renginio metu atidengtas ir pašventintas tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio išdrožtas koplytstulpis – Pasaulio lietuvių bendruomenės dovana prezidento A. Smetonos gimtinei. A.Smetonos dvare taip pat atidarytos užsienio lietuvių parodos: A. E. Kulviečio kryžių ir koplytstulpių miniatiūrinių statulėlių bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda ,,Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ypatingą šventinę nuotaiką sukūrė koncertą surengę geriausi Ukmergės rajono meno kolektyvai.
Praėjusį penktadienį IMD Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi Čikagos Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė-Bareikienė. Susitikime su skyriaus vadove Jolanta Budriūniene aptartos tarpinstitucinio bendradrabiavimo perspektyvos lietuvių išeivijos skaitmeninto dokumentinio paveldo plėtros srityje, smulkiosios spaudos turinio
Pačioje birželio pabaigoje Nacionalinę biblioteką pasiekė dvi naujos knygos, išleistos Sankt Peterburge: šiemet išėjusi knyga „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“ ir 2015 m. pasirodžiusi rusų poetės Natalijos Gorbanevskajos eilėraščių rinktinė. Abi knygas Nacionalinei bibliotekai padovanojo Tomas Venclova, į Lituanistikos tyrimų skyrių užsukęs po birželio 27-29 d. Vilniuje įvykusio poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“.
2015 m. pasirodžiusioje Šveicarų mokslininko Evren Somer knygoje 
2014 m. pasirodžiusios knygos Zagare. Litvaks and Lithuanians Confront The Past (Žagarė. Litvakai ir lietuviai susiduria su praeitimi) autorė Sara Manobla – litvakė, užaugusi Jungtinėje Karalystėje. Susidomėjimas giminės šaknimis atvedė ją į Lietuvą, į Žagarę. Šiame mieste nuo XVI amžiaus klestėjo žydų bendruomenė: po 1941 m. iš jos teliko keletas žmonių. Čia autorė apsisprendė „padėti miestui susitaikyti su praeitimi, pastatyti tiltus tarp kultūrų, susidraugauti, skatinti pagarbą nepamirštant istorijos“. Tą ji veikė, padedama draugų iš Izraelio ir Lietuvos, tiesdama tiltus, bandydama suvokti situaciją. Organizavo labdarą ir lankė pusiau apleistas žydų kapines. Dalyvavo miesto šventėse ir susitiko su paskutiniu likusiu Žagarės žydu. Kartu su lietuviais džiaugėsi Lietuvos pažanga ir uždavė sunkių klausimų dėl žydų genocido.
Nacionalinę biblioteką pasiekė vertingas naujas leidinys – pirmasis „The Oxford history of Poland-Lithuania“ tomas (Oxford University Press, 2015.). Šis tomas skirtas Abiejų Tautų Respublikos (ATR) susikūrimui: istorikas Robertas Frostas aptaria 1385-1569 metus – t.y., beveik du amžius trukusį suartėjimą, kurį vainikavo Liublino unija. Pasak autoriaus, pagal pradinį sumanymą šis periodas turėjęs patekti į įvadinį ATR istorijos skyrių, tačiau veikiai paaiškėjo, kad priešistorė labai svarbi norint suvokti ATR politinę dinamiką, o anglų kalba apie ATR susiformavimą rašyta labai mažai.