Pasaulio lietuvių dienos minėjimas Ukmergėje

ukmergeLiepos 17-ąją  Ukmergės rajone esančiame pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dvare įvyko Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimas. Jo iniciatoriai – Pasaulio lietuvių bendruomenė, tomis dienomis rengusi ir Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimą „Susipažinti, išmokti, pasidalyti ir pažymėti“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke kvietimu šventiniame Pasaulio lietuvių dienos renginyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė.

Į tradicinę, viso pasaulio lietuvius sutelkiančią šventę atvyko LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, užsienio šalių ir LR ambasadų užsienyje darbuotojai,Ukmergės rajono savivaldybės vadovai, šalies ir užsienio svečiai. Renginio metu atidengtas ir pašventintas tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio išdrožtas koplytstulpis – Pasaulio lietuvių bendruomenės dovana prezidento A. Smetonos gimtinei. A.Smetonos dvare taip pat atidarytos užsienio lietuvių parodos: A. E. Kulviečio kryžių ir koplytstulpių miniatiūrinių statulėlių bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda ,,Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ypatingą šventinę nuotaiką sukūrė koncertą surengę geriausi Ukmergės rajono meno kolektyvai.

Lietuvių Susivienijimui Argentinoje – 100!

slaPasaulio lietuvių vienybės dieną be gausybės renginių verta paminėti  ir organizacijos Susivienijimas Lietuvių Argentinoje 100 metų jubiliejų.

Prieš I pasaulinį karą į Argentiną atvyko negausus būrelis lietuvių išeivių. Lietuviai emigrantai daugiausiai kūrėsi Buenos Airėse ir jos priemiesčiuose, tačiau lietuvių būta ir tolimoje Patagonijoje. Lietuviai, apsigyvenę tolimame krašte, ilgainiui pradėjo steigti įvairias kultūros bei savišalpos draugijas. 1909 m. Rosario mieste įsteigta draugija „Krivių-Krivaitis“, 1911 m Beriso mieste – „Vargdienis“ (dabartinis „Nemunas“), 1931 m. įkurta Mindaugo katališka draugija. Toliau skaityti „Lietuvių Susivienijimui Argentinoje – 100!”

Šiandien minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną

Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Emigracijoje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai paramą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Šiuo metu Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeiviams aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis tokiu tikru tautiečiu.

 „Mes skrisime į Lietuvą!“, – taip prieš 80 metų lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas ištarė prieš lemtingąjį skrydį. Šį skrydį Lituanicos pilotai skyrė jaunajai Lietuvai. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu  „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuometinė Vokietijos teritorija, dabar Lenkijos). Savo skrydžiu Steponas Darius ir Stasys Girėnas norėjo parodyti pasauliui, nors Lietuva maža, tačiau galinga valstybė. Lakūnai skrido blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, autopiloto, parašiutų, tačiau daug tiksliau, negu tuo meto kitų kraštų pilotai, kurie buvo aprūpinti moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Žinią apie  „Lituanica“ skrydį po visą pasaulį tuomet išplatino naujienų agentūros.

Kirtimų kultūros centras organizuoją Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimą Vilniuje. Šventė vyks trijose vietose: oro uoste, geležinkelio stotyje ir ant kultūros baro „Kablys“ laiptų, kur šiemet vyks baigiamasis koncertas. Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga visus lietuvius pasveikins Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. Liepos 17 deiną iš Vilniaus geležinkelio stoties bus išlydėti projekto „Misija Sibiras 2013“ dalyviai. Šiais metais lietuvaičiai vyks į lietuvių tremties vietas Tiumenės srityje, Rusijos Federacijoje.

Tai pat kviečiame pasižiūrėti Lietuvos kino studijoje sukurtą istorinį meninį filmą „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.). Režisierius Raimondas Vabalas.

http://youtu.be/18hPglWEQq0

XIV-asis Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas kviečia pažinti pasaulio Lietuvą

kongresasPažinti pasaulio Lietuvą! – tokiu skambiu šūkiu kviečiama į XIV-ąjį Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą (PLJK). PLJK šaukiamas kas 3-4 metus. Tai svarbiausias Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) organas, kuris nustato organizacijos veiklos gaires ir renka naują PLJS valdybą. Paskutinis Kongresas vyko Pietų Amerikoje 2009 metais. Tada buvo nuspręsta, jog 2013-aisiais metais valdybos nariai susitiks jau Europoje – Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Tai jau antrasis pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau nei iš 30-ies valstybių  į susitikimą atvykę atstovai dalyvaus studijų bei kultūros programose. Kongrese dalyvauja 120 atstovų, kurie yra renkami pagal PLJK atstovų suvažiavimo nuostatas. Atstovus renka lietuvių jaunimo sajungos. Pirmasis PLJK įvyko 1966 metais JAV. Tai puikus laikas susitikti pasaulio lietuvių jaunimui, aptarti darbus, suplanuoti naujus, dalintis patirtimis ir mintimis. Kaip 1979 metais Pasaulio lietuvyje rašė kongreso dalyvis Linas Rimkus: „pirmas kartas, kad kongreso atstovai susiprato, kad jie ne vokiečiai, ne australai, ne amerikiečiai, kanadiečiai, o kad esą lietuviai, tos pačios tautos nariai“.  Toliau skaityti „XIV-asis Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas kviečia pažinti pasaulio Lietuvą”