Lietuvių poezija JAV: vertėjas ir poetas Jonas Zdanys

Jonas Zdanys gimė 1950 m. Konektikuto valstijoje, JAV.[1] Kaip ir daugelis DP (angl. displaced persons, liet. perkeltieji asmenys) kartos atžalų, augo dviejų kultūrų sankirtoje. „Nuo pat pirmų dienų kalbėjau lietuviškai (ir dabar su tėvais bei giminėm lietuviškai kalbame), lankiau šeštadieninę lietuvišką mokyklą (ją vedė Kotryna Marijošienė), dalyvavau lietuvių skautų veikloje, šokau tautinius šokius, bendraudavau su lietuviais, lietuviškai šventėm visas šventes, lankėm lietuvišką bažnyčią. Angliškai pradėjau kalbėti mokykloje, būdamas penkerių. Aiškiai atsimenu tą pirmą dieną: mokytoja su manim kalba angliškai – garsiai, pamažu artikuliuodama kiekvieną žodį, o aš – lietuviškai šaukiuosi mamos“,[2] – prieš vienuolika metų Zdanys pasakojo tuometinio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėjai Jolantai Budriūnienei.

Jonas Zdanys. Nuotr. iš Zdanio asmeninės svetainės: https://jonaszdanys.org/

Visgi vietos kalbą išmoko puikiai, vėliau studijavo literatūrą. Bakalauro studijas baigė Jeilio universitete, magistro ir daktaro laipsnius įgijo Niujorko valstijos universitete (State University of New York). Po studijų dėstė šiuose universitetuose. Jeilio universitete vedė poezijos, vertimo teorijos bei praktikos seminarus,  pastarajame  universitete užėmė  ir įvairias administracines pozicijas. Daugiau kaip dešimtmetį dirbo kaip aukštas Konektikuto valstijos pareigūnas, atsakingas už akademinę sritį. Taip pat prisidėjo prie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo. Šiuo metu dėsto Sacred Heart universitete.[3]

Zdanio bibliografija tiesiog stulbinanti. Kaip autorius arba vertėjas, Zdanys prisidėjo prie gero pusšimčio knygų. Atskiro paminėjimo vertos jo sudarytos ir išverstos antologijos, pristatančios šiuolaikinius Lietuvos poetus: pavyzdžiui, „Four poets of Lithuania : Vytautas P. Bložė, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis“ (Vilnius : Vaga, 1995),   „Five Lithuanian women poets: Judita Vaičiūnaitė, Danutė Paulauskaitė, Onė Baliukonė, Nijolė Miliauskaitė, Tautvyda Marcinkevičiūtė“ (Vilnius : Vaga, [2002]). Iš naujesnių Zdanio knygų paminėjimo galbūt vertos šios: „Notebook Sketches: Poems and Drawings“ (Chicago: Strawberry Hedgehog, 2019); „Three White Horses“ (Beaumont, Texas: Lamar University Literary Press 2017); su Kornelijumi Plateliu parengta „Two Voices / Du balsai“  (Chicago:  Purple Flag Press 2017). Leidžiamos Zdanio poezijos rinktinės. Daugiau informacijos apie knygas rasite Zdanio asmeninėje svetainėje: https://jonaszdanys.org/books/

Vertėjas

Pasak Zdanio, vertimais iš lietuvių kalbos jis užsiima nuo bakalauro studijų Jeilyje laikų. Tada, pasitaręs su dėstytoju, jis išvertė Marcelijaus Martinaičio eilėraštį „Vaikai kaip žolė“. Vertimas buvo teigiamai įvertintas, išspausdintas universiteto literatūriniame žurnale.[4]

Toliau skaityti „Lietuvių poezija JAV: vertėjas ir poetas Jonas Zdanys”

Darbų daržuose pradžia

Parengė Deimantė Žukauskienė


Balandžio 25 dieną minima Daržų diena. Būtent šią dieną senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Todėl siūlome pasidomėti, ką ir kaip auginti, kokius žemės ūkio darbus nuveikti balandžio, gegužės mėnesiais, kokiais daržovių sėjos ir daigų sodinimo ir kitais daržininkystės patarimais dalijasi agronomai.

Ukininkų kalendorius …. 1918 metams / sutaisė agronomas A. Stulginskis. – 1917

Kas daryti, kad bulvės gerai augtų?. – 1911

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001918551


Daržas ir daržovės / sutaisė V. Totoraitis, agronomas. – 1912. – 51, [1] p.

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000003544

Toliau skaityti „Darbų daržuose pradžia”

Vainis Aleksa: tarp dviejų kalbų

Vainis Aleksa gimė 1958 m. Čikagoje. Užaugo garsiajame lietuvių rajone Marquette Park. Mokėsi Kristijono Donelaičio pradžios ir aukštesniojoje lituanistikos mokyklose, taip pat Pedagoginiame lituanistikos institute. Priklausė lietuvių jaunimo organizacijoms, bendradarbiavo jų spaudoje. 1984 m. baigė Illinojaus universitetą Čikagoje (University of Illinois at Chicago), įgydamas anglų literatūros magistro laipsnį. Po studijų UIC išvyko į Vasario 16-sios lietuvių gimnaziją Vokietijoje, kur dėstė anglų literatūrą, ėjo berniukų bendrabučio vedėjo pareigas. Sugrįžęs į JAV, Aleksa apsigynė daktaro laipsnį. Nuo 1996 m. dirba savo alma mater, šiuo metu eina Kūrybinio rašymo centro vadovo pareigas.

Per poezijos renginį „Taip niekas tavęs nemylės“, Lemontas (JAV), 2019 m. gruodis. Nuotr. iš: Draugas. – Vol. CX, Nr. 149 (2019), p. 1.

Poeziją Vainis Aleksa pradėjo kurti studijų laikais. Rašo tiek anglų, tiek lietuvių kalba. Anglų kalba parašyti eilėraščiai yra laimėję premijas periodiniuose universitetų leidiniuose. Lietuvių kalba sukurta poezija įvertinta „Ateities“ žurnalo premija. Pasak Aleksos, nors angliškai kurti lengviau, jis vis sugrįžta prie poezijos lietuvių kalba, nes tai jo šeimos, jo artimųjų kalba, kurioje atsiveria visi svarbiausi jo gyvenimo momentai.

Aleksos kūryba įtraukta į 1986 m. Čikagoje išleistą jaunųjų poezijos rinkinį „Keturi“. Jo eilėraščiai skelbiami laikraščio „Draugas“ kultūros priede. 


peržengęs plentą tarp nakties ir laukų
renku brolius į puokštę,
pasukęs kampu namon esu pataikytas
varnos žvilgsnio,
visi kurie mane stebi
užima man kvapą,
nuo visko kas mane liečia
aš atgrumbu,
viską ką aš nujaučiu
randu įgyvendinta,
net savo gyvenimą.
pakilęs nuo kriauklės stoviu prieš
nugriautą sieną,
ryški aušra, aišku
kokiom detalėm
pasileidimas puošiasi
ir vėl.

Iš KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

Toliau skaityti „Vainis Aleksa: tarp dviejų kalbų”

In memoriam: Vytautas Bubnys (1932 09 09 – 2021 04 24)

Balandžio 24 dieną, šeštadienį, po ilgos ir sunkios ligos, eidamas aštuoniasdešimt devintuosius metus, mirė prozininkas, dramaturgas, scenaristas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Vytautas Jurgis Bubnys. Rašytojas paliko kelias dešimtis knygų, tarp kurių dominuoja romanai. Tiesa, prozininkas neturėjo gero romano formulės. „Man rodos, geras ir rimtas romanas turi būti susijęs su tradicija. Jis turėtų atskleisti žmogaus dvasinį pasaulį, suteikti herojui galimybę pažvelgti į aplinką – ir į viršų, ir į apačią. Geras romanas susijęs ne su pasityčiojimu iš žmogaus ir paviršutinišku jo vaizdavimu, o su jo gelmių atskleidimu. Tai būdinga ne vien XIX, bet ir XX amžiaus geriausiems romanams. Manau, tai neišsemiama, nes kiekvienas rašytojas turi savo požiūrį ir įgimtą talentą, kuris padeda į pasaulį ir žmogų per minėtą prizmę pažvelgti naujai“, – svarstė 2012 m., švęsdamas 80-metį.[1]

Rašytojas Vytautas Bubnys 1978 m. kovo mėn. Naisiuose (Šiaulių raj.) / Algimantas Puodžiūnas. – 1978

V. Bubnys gimė 1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje. 1953 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą.: 1953–1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. VDU Švietimo akademija) Lituanistikos fakultete, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1957–1964 m. buvo Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1958 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1965–1966 m. buvo žurnalo „Moksleivis“ redakcijos vedėjas, 1966–1974 m. vyriausias redaktorius. 1976–1981 m. ir 1991 m. ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas.[2]

Rašytojas paliko įspaudą kino pasaulyje. 1971 m. režisierius Algirdas Araminas itin populiarios apysakos „Arberonas“ motyvais sukūrė kino filmą „Maža išpažintis“. Scenarijų parengė pats V. Bubnys. Rašytojas parašė scenarijų ir pagal savo romaną „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978 m., rež. ir scenarijaus bendraautoris M. Giedrys).[3]

Arberonas : maža išpažintis : apysaka / Vytautas Bubnys. Vilnius : Alma littera, 2009
Toliau skaityti „In memoriam: Vytautas Bubnys (1932 09 09 – 2021 04 24)”

Lietuvių poezija JAV: Lina Ramona Vitkauskas ir jos kinematografinė poezija

Lina Ramona Vitkauskas save įvardija kaip „benykstančios kalbos fotografę“ (evaporating language photographer). Ką tai reiškia? Pasak menininkės, akimirkos garuoja, nyksta, daugiau nebepasikartoja. Vitkaukas savo eilėraščius prilygina fotografijoms, kuriose pagauta akimirkų grandinė. Menininkę galima įvardyti ir kaip kinematografinę poetę (cinepoet): jos darbuose, projektuose dažnai susipina žodis ir vaizdas.

Poetės seneliams pasitraukus iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais, abu jos tėvai gimė jau užsienyje: tėvas – Vokietijoje, mama – Brazilijoje.  Pati Vitkauskas gimė 1973 m. Virdžinijos valstijoje (JAV), vėliau šeima persikėlė į Čikagą, lietuviškojo gyvenimo JAV centrą. Iki septynerių mergaitė daugiausia kalbėjo lietuvių kalba, nors suaugusi gimtąją kalbą primiršo. 1998 m. kelis mėnesius gyveno Lietuvoje. Baigė kūrybinio rašymo studijas (Wright State University). Daugelį metų aktyviai sukosi Čikagos poetiniame gyvenime, dirbo internetiniame žurnale „milk magazine“.

Vienoje iš naujausių knygų, „Ministry of Foreign Affairs – MOFA“, Vitkauskas paliečia DP kartos ir vėlesnių kartų realybę, jos problematiką. Kūriniuose užkabinamos imigracijos sunkumų, potrauminio streso sutrikimo (angl. Posttraumatic stress disorder; PTSD), priklausomybių temos.

Poetė išleido 9 knygas: „Ministry of Foreign Affairs – MOFA“ (Secret Airplanes Press, 2018);  „White Stockings“ (White Hole Press, 2016); „SPINY RETINAS“ (Mutable Sound, 2014); „Professional Poetry“ (White Hole Press, 2013); A Neon Tryst (Shearsman Books, 2013);  „HONEY IS A SHE“ (Plastique Press, 2012);  „THE RANGE OF YOUR AMAZING NOTHING“ (Ravenna Press, 2010);  „Failed Star Spawns Planet/Star“ (dancing girl press, 2006); „Shooting Dead Films with Poets“ (Fractal Edge Press, 2004). Daugiau informacijos apie knygas rasite menininkės puslapyje: https://linaramona.com/books/. Vitkauskas tekstai publikuoti antologijose, įvairiuose periodiniuose leidiniuose.

Visus projektus, prie kurių vienaip ar kitaip prisidėjo ši menininkė, būtų sunku sutalpinti į vieną trumpą tekstą. Šiuo metu poetė, gavusi „PEN America“ stipendiją, dirba prie eilėraščių rinkinio „Between Plague & Kleptocracy: Invented Poetic Creations & Conversations of Seva & Bill“.

Toliau skaityti „Lietuvių poezija JAV: Lina Ramona Vitkauskas ir jos kinematografinė poezija”

Pranas Visvydas: poetas be savo poezijos knygos

Parengė Dalia Cidzikaitė


Pranas Visvydas savo eiles skelbė įvairiose poezijos antologijose. Literatūros metraščio „Penktoji pradalgė“ viršelis, 1968 m. epaveldas.lt

Pranas Visvydas (tikr. Pranas Višomirskis) (1922 m. vasario 4 d. – 2017 m. rugpjūčio 14 d.) yra bene mažiausiai pažintas ir įvertintas JAV lietuvių poetas, eseistas, kritikas ir vertėjas. Taip 2017 metais rašė Dalia Striogaitė žurnale „Metai“ (Nr. 10), iš anapus Atlanto pasiekus žiniai apie rašytojo mirtį. Pasak jos, lietuvių literatūra liko jam skolinga. Tebeskolinga ji ir šiandien.

Pranas Visvydas gimė Kazlų Rūdoje, Suvalkijoje, bet save laikė Kauno miesto, į kurį šeima persikėlė netrukus po jo gimimo, gyventoju. 1940 m. Kauno universitete studijavo architektūrą, 1941–43 m. Vytauto Didžiojo universitete – filosofiją, 1944–46 m. Vilniaus universitete – istoriją. 1943 m. prievarta paimtas į nacių armiją naujoku, tarnavo Vokietijos kariuomenėje, po daugiau nei pusmečio iš jos dezertyravo. 1944–46 m. dirbo vertėju laikraštyje „Tiesa“. 1946 m. su padirbtais pasais su šeima pasitraukė į Lenkiją, 1947 m. apsigyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Nuo 1950-ųjų gyveno Los Andžele, JAV, kur dirbo projektuotoju, dizaineriu.

Besimokydamas universitete, kaip ir bendrakursis Henrikas Nagys, Visvydas perėjo į humanitarinį fakultetą – arčiau savo pašaukimo – rašymo ir kūrybos. Vokietijoje bendravo su broliais Jonu ir Adolfu Mekais, prisidėjo prie jų leisto žurnalo „Žvilgsniai“. Amerikoje aktyviai bendradarbiavo JAV lietuvių kultūrinėje spaudoje: „Aiduose“, „Akiračiuose“ (čia turėjo savo skiltį „Man regis“), „Lietuvių dienose“, „Drauge“, „Metmenyse“ ir kt. Lietuvai tapus nepriklausoma, daug rašė Lietuvos kultūrinei spaudai, ypač „Literatūrai ir menui“. Kaip kritikas Visvydas turėjo savo nuomonę, skeptiškai žvelgė į tiesmuką ir nuogą patriotizmą, ypač domėjosi naujausia lietuvių poezija, kuri, pasak Sruogaitės, buvusi didžioji jo meilė. Iš Lietuvos poetų ypač mėgo ir vertino Sigitą Gedą.

Toliau skaityti „Pranas Visvydas: poetas be savo poezijos knygos”