Sutvarkytas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Londone kultūros atašė archyvas

Buvusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonytė perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai  Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Londone kultūros atašė veiklos dokumentus. Šis archyvas apima laikotarpį nuo 1991 m. iki 2016 m., tačiau daugiausia jame sukaupta dokumentų per kultūros atašė Daivos Parulskienės (2008­–2012) ir Ritos Valiukonytės (2012–2016) veiklos laikotarpius.

Archyvas atspindi Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės kultūrinių ryšių plėtojimą, diplomatinės atstovybės pastangas supažindinti Jungtinės Karalystės visuomenę su žymių lietuvių menininkų kūryba bei lietuvių mokslininkų pasiekimais. Jame galima rasti įvairių meno renginių programas, dalyvaujančių menininkų pristatymus, susirašinėjimą renginių organizavimo klausimais, atsiliepimų apie renginius spaudoje, straipsnių apie lietuvių menininkus, žinomus lietuvius, gyvenančius ir dirbančius Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos meno ir istorijos raidą. Atskirą fondo dalį sudaro Lietuvos ir kitų šalių žydų istorijos ir kultūros pristatymai.

Kultūros atašė Daivos Parulskienės veiklos laikotarpiu renginių gausa išsiskyrė 2009 metai, skirti paminėti Lietuvos vardo tūkstantmečiui bei Vilniaus paskelbimui Europos kultūros sostine.

Kultūros atašė Ritos Valiukonytės darbo metu paminėtini renginiai: 2012 m. vykusi Jono Meko darbų paroda bei jo filmų retrospektyva, taip pat Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Hamletas“ pasirodymai Šekspyro festivalyje Londone. 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga Lietuvos menininkai pristatė Lietuvos kultūrą Europai: vyko renginiai Velse, Lietuvos fotografija išsamiai pristatyta fotografijos sezone Škotijoje.

Šis išsamus ir gausus dokumentų archyvas papildė Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondą ir nuo šiol yra prieinamas besidomintiems skaitytojams.

Napoleonas ir Lietuva

Parengė Rima Dirsytė

Šiais metais minimos 250-osios pirmojo Prancūzijos imperatoriaus ir legendinio karo vado Napoleono Bonaparto gimimo metinės. 1812 m. Napoleono žygis į Rusiją nemažai Lietuvos-Lenkijos patriotų daliai suteikė viltį su Prancūzijos pagalba atkuri Abiejų Tautų Respubliką 1772  m. ribose. Todėl ne vienas jų įstojo į prancūzų armiją ir dalyvavo karinėje kampanijoje. Tarp tokių patriotų buvo ir du Kosakovskių giminės atstovai, beje, dažnai painiojami tarpusavyje.

Kosakovskiai – XVI– XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilusi iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos). XVIII a. pab. kai kurios giminės linijos gavo grafų titulą. Jų herbas pavadintas pagal kaimo Slepowrony (liet. Naktikovai) pavadinimą. Giminės atstovai pasižymėjo valstybinėje ir karinėje tarnyboje, žinomi keli aukšti dvasininkai, keli prorusiškos orientacijos veikėjai ATR padalinimų laikotarpiu.

Napoleono adjutantas generolas Juozapas Antanas Kosakovskis

Neeilinė asmenybė buvo Juozapas Antanas Kosakovskis, Livonijos kašteliono Antano ir Eleonoros Straševičiūtės sūnus, gimęs 1772 m. Martyniškyje. Dėdės etmono Simono Kosakovskio (1741–1794) protekcija užtikrino jam sėkmingą karinę tarnybą. Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime, po pralaimėjimo  kelis metus gyveno Paryžiuje, kur bendravo su Napoleonu, o 1812 m. įstojo į prancūzų armiją ir greit tapo Napoleono I pirmuoju adjutantu. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis bei prancūzų grafo titulas. Dalyvavo 1812, 1813 ir 1814 m. Napoleono karinėse kampanijose. Beje, J. A. Kosakovskis 1812 m. tris dienas formaliai ėjo Maskvos karo komendanto pareigas. Teigiama, kad jis buvo paskutinis asmuo, Fontenblo paspaudęs ranką nuvainikuotam Prancūzijos imperatoriui prieš šiam išvykstant į tremtį. Generolas buvo apdovanotas net šešiais Prancūzijos ordinais.

Toliau skaityti „Napoleonas ir Lietuva”

Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas mini trejų metų sukaktį

Šiandien, gruodžio 17 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, kurį sudaro trys – Lituanistikos, Retų knygų ir rankraščių, Judaikos – skyriai, Valstybingumo centras ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, mini kuklią trejų metų sukaktį. Per šį laiką nuveikta išties daug: suorganizuota parodų, seminarų, konferencijų, edukacinių renginių, diskusijų ir knygų pristatymų, parengta leidinių, katalogų ir straipsnių, dalyvauta konferencijose ir stažuotėse. Šiuos metus palydime su Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta bibliotekos šimtmečiui skirta paroda „Verba volant, scripta manent: iš nacionalinės bibliotekos lobyno“, kurią dar galima aplankyti iki gruodžio 31 d., o ateinančius pasitinkame pristatydami Judaikos skyriaus kolegų parengtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą kalendorių.

Latvių kilmės amerikiečio dovana bibliotekai

Parengė Dalia Cidzikaitė

Ne, ne kalėdinė, bet ne mažiau maloni dovana. Dar šį rudenį mūsų biblioteką pasiekusiame A4 dydžio voke radome XV JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės programą „Šaukia ten tave kelionė“. Ją kartu su penkiais CD-rom diskais, kuriuose įrašyta visa XV Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, mums padovanojo Amerikos latvis Peter Alunans. Jau beveik 50 metų Baltimorės lietuvių renginius ir jų dalyvius fotografijoje fiksuojantis Alunans pasidžiaugė, kad nors maža dalis jo sukauptų archyvų atsidūrė Lietuvoje. „Man didelė garbė, kad mano archyvinė medžiaga pateko į Lietuvos nacionalinę biblioteką, – rašo jis el. laiške. – Ilgas tai buvo kelias.“

Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės istoriją mena ne tik jos organizatoriai, vadovai ir šokėjai, bet ir šventės proga išleisti leidiniai, įvairiais tarpsniais vadinti vadovais, programomis ar programėlėmis. Visas kas ketverius metus JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių drauge su Lietuvių tautinio šokių institutu organizuojamas šventes – nuo pirmosios 1957 metais Čikagoje iki paskiausios 15-osios, 2016 metais vykusios Baltimorėje, JAV – lydėjo ir spausdintas žodis. Didžiąją leidinių dalį, išskyrus XII ir XIV švenčių programas, saugo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Nacionalinėje bibliotekoje analizuotas 2019 m. lietuvių literatūros pulsas

ais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų.
Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir
literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios
skaitytojų pasirinkimų tendencijos. Gruodžio 3 d. Nacionalinės bibliotekos
Valstybingumo erdvėje vykusioje diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių
literatūrą ir rašytojus buvo svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019
metais; kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai.

Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos
dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja
dr. Dalia Cidzikaitė.

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Silvijos Stankevičiūtės tekstą apie renginį rasite čia>>

 

Lituanistikos skyriaus vadovas dalyvavo Hélène de Penanros habilitacinio darbo gynime Paryžiuje

Šią savaitę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas vieši Paryžiuje. Pirmadienį Nacionaliniame rytų kalbų ir kultūrų institute dalyvavo šio instituto Lietuvių kalbos sekcijos vadovės docentės Hélène de Penanros habilitacinio darbo „Mikrolingvistika: tarp teorijos ir praktikos“ gynime. Šiame darbe daug vietos skirta lietuvių kalbos lingvistinei analizei. Pasak Dainiaus, buvo įdomu ir smagu, nes lietuvių kalbai buvo skirtas ypatingas akademikų dėmesys, ir ji, be abejonės, susilauks dar daugiau tyrinėtojų dėmesio ateityje.