1923 m. liepos 24 d. Kaune gimė Elena Čiurlytė-Barnet

Will Barnert. Elena, 1981. Eric Firestone Gallery, Niujorkas.

Amerikiečių dailininkas Will Barnet (1911–2012) rimčiau besidomintiems daile yra puikiai žinomas. Visgi Lietuvoje menkai žinoma, kad jo darbuose dažnai matome lietuvę – žmoną Eleną Čiurlytę-Barnet (1923–2016).

„Aliutę Dievas apdovanojo labai gražia išvaizda. Ji buvo mūsų klasės gražuolė (panaši į tų laikų garsią aktorę Myrna Loy). Ji buvo labai grakšti, draugiška, išsilavinusi, santūri ir linkusi į meną, ypač į išraiškos šokį“, –  2016 m., po Elenos mirties, prisiminė klasės draugės. Visą tekstą rasite JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“ >>

Nacionalinėje bibliotekoje – fotografijos grandų darbai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vasarą pasipuošė net keliomis solidžiomis žymių lietuvių fotomenininkų parodomis.📸 Valstybingumo erdvėje eksponuojama Algimanto Kezio paroda „Išeivių portretai“. Apie naująsias fotografijų parodas portale Bernardinai.lt išsamiai pasakoja mūsų kolegė Silvija Stankevičiūtė. Silvijos tekstą rasite ČIA >>

Iš tarpukario laikraščių. Jaunystės godos

1924 m. Šiaulių gimnazijos mokiniai ėmėsi laikraščio „Jaunystės godos“ leidybos. Panašu, kad pirmąjį numerį pastebėjo ir gimnazistų humoru maloniai nusistebėjo būsimasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, dažnai pasirašinėdavęs tiesiog K .

[Recenzija] / K.. – Rec. leid.: Jaunystės godos. Šiauliai : [Šiaulių gimnazijos meno kuopelės „Varpo“ organizacijos moksleiviai], 1924 // Lietuvos žinios. – ISSN 1822-1637. – 1924,  vas. 9 (Nr. 34), p. 4.

Rašytoja Zita ČEPAITĖ – žemaitė prieš Londono vėją

Parengė Silvija Stankevičiūtė

Rašytoja, žurnalistė Zita Čepaitė Londone gyvena nuo 2006-ųjų. Z. Čepaitė rašo straipsnius bei apžvalgas įvairiems leidiniams Lietuvoje. Ji taip pat ir Jungtinės Karalystės leidžiamo savaitraščio „Infozona“ redaktorė. 2012–2015 m. ėjo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės pareigas. Parašė novelių rinkinį, apysaką, kelis romanus, esė, apsakymų rinkinį. Bene daugiausia dėmesio sulaukę kūriniai – „Neapšviestas kelio ruožas“, „Emigrantės dienoraštis“.

Zita Čepaitė. Mariaus Žičiaus nuotrauka
Toliau skaityti „Rašytoja Zita ČEPAITĖ – žemaitė prieš Londono vėją”

Skrydis, kurio niekas nepamiršo

Parengė Diana Norkūnienė

1933 m. liepos 15 d. iš Niujorko oro uosto pakilo ir į Kauną išskrido lėktuvas „Lituanica“, pilotuojamas lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Lėktuvas sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną. Liepos 17-osios naktį savo didvyrių Kauno Aleksoto aerodrome laukė 25 tūkstančių žmonių minia. „Lituanica“ Kaune nepasirodė… Įveikęs beveik 7 tūkst. km kelią, lėktuvas sudužo iki tikslo belikus vos 650 km.

Retų knygų ir rankraščių skyrius, F151-7

Šį Lietuvos sūnų žygį, jo svarbą mums visiems dar kartą primena lakūnų amžininko, žurnalisto Mato Šalčiaus pranešimas, skaitytas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties ketvirtųjų metinių minėjime Buenos Airėse 1937 m. liepos 17 d.

Toliau skaityti „Skrydis, kurio niekas nepamiršo”

Antanas Šileika. POGRINDIS

Romano ištrauka. Iš anglų kalbos vertė Irma Šlekytė

Žinau, kad ten žolynais sruvo kraujas, o vėsios ąžuolynų ir pušynų laukymės tapo kapais. Laukai, miškai ir upės regėjo karus ir jų siaubą, pakylėjimą ir neviltį, mirtį ir prisikėlimą, Lietuvos kunigaikščius ir kryžiuočių riterius, partizanus ir žydus, nacių gestapą ir Stalino NKVD. Šioje šmėklų lankomoje žemėje, kurioje krito šešių kartų kariai, dar galima rasti sagų nuo jų uniformų.

Simonas Schama. KRAŠTOVAIZDIS IR ATMINTIS

Toms šešioms kartoms

PIRMA DALIS

PIRMAS SKYRIUS

Ties Europos viduriu driekiasi neaiški riba, kurios padėtis pastaraisiais dešimtmečiais nuolat kito. Dabar jos tolimoje rytų pusėje plyti teritorija, kurioje alus ir viešbučiai pigesni nei vakaruose, todėl jauni vyrai būriais traukia ten lėbauti, toli nuo savo žmonų ir draugių. Nesusipratimai, nusižengimai, kartais net nusikaltimai, nutikę į rytus nuo šios ribos, paprasčiausiai nesiskaito.

Toliau skaityti „Antanas Šileika. POGRINDIS”