Dienoraščio fragmentai : 1938-1970. Chicago : Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1998, p. 70
Pagaliau baigiau studijas, t.y., išlaikiau valstybinius egzaminus, per kuriuos nedaug teturėjau progos išsižioti: vos pradėjus atsakinėti į Egzaminų komisijos klausimus pateiktus klausimus, mano profesorius ir vyriausiasis egzaminatorius Monsieur Albert Prioult tuoj pat pertraukdavo ir atsakymą (gėrėdamasis savo iškalba) tęsė jau pats, man tik retkarčiais spėjant įterpti kokį nors pritariamąjį trigrašį. Kiti komisijos nariai nėmaž nesijaudino, nes, nemokėdami prancūziškai, vis tiek nieko nesuprato.
Dėl to, aišku, neverta jaudintis. Bet blogiausia, kad aš, baigęs, nesijaučiu nė per nago juodymą gudresnis negu prieš tai – kaip Faustas. Iš tikrųjų, t. y., baigus, atėjo laikas pradėti mokytis.
Kovo 20-ąją, Tarptautinę frankofonijos dieną, paminėsime prisimindami tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein. Tiek A. Prioult, tiek R. Schmittlein dėstė prancūzų filologijos dalykus Vytauto Didžiojo universitete, vienintelėje tuometės Lietuvos aukštojoje mokykloje. Paskaitoje prancūzų biografijos ir nuopelnai mūsų šaliai atskleidžiami per medžiagą iš Nacionalinės bibliotekos fondų – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma gausi A. Prioult kolekcija. R. Schmittlein pėdsakus galima atsekti per knygas: jis rengė prancūzų kalbos vadovėlius „Douce France“ mokykloms, rašė apie Lietuvą ir Baltijos šalis, prancūzų ir lietuvių istorinius santykius. 