Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.
Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.
Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.
Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:
http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/
2015 m. pasirodžiusioje Šveicarų mokslininko Evren Somer knygoje Direct Democracy in the Baltic States. Institutions, Procedures and Practice in Estonia, Latvia and Lithuania (Tiesioginė demokratija Baltijos valstybėse: institucijos, procedūros ir praktika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) aptariama tiesioginės demokratijos (referendumų) sklaida Baltijos valstybėse. 1991-2014 m. įvykusius referendumus autorius skirsto į privalomuosius, „referendumus iš aukščiau“ ir keliamus piliečių iniciatyva. Toliau skaityti „Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse”