Mugės, turgūs ir atlaidai XX a. pirmosios pusės Vilniuje

Miestai stovi šimtmečius ir tūkstantmečius, tačiau jų gatvėmis vaikščioję eiliniai žmonės veikiai pasimiršta. Fotografai Boleslava Zdanovska (Bolesława Zdanowska) ir Edmundas Zdanovskis (Edmund Zdanowski) mums paliko galimybę žvilgtelėti į XX a. pirmosios pusės Vilniaus muges, turgus, atlaidus. – Vilnių su ūsuotais, barzdotais prekeiviais ir skarelėmis plaukus pridengusiomis prekeivėmis, šen bei ten šmėkštelinčiais skrybėlėtais ponais ir šventadieniškai elegantiškomis, puriose kailinėse apykaklėse paskendusiomis poniomis… Šios fotografijos sudėtos į 2018 m. Torunėje pasirodžiusį albumą.

Vyras ir žmona Zdanovskiai tarpukario Vilniuje įsteigė fotoateljė. E. Zdanovskis buvo vienas tuometinio Vilniaus universiteto Meno fakulteto meninės fotografijos katedros bendradarbių. Nuo 1945 m. pora gyveno ir dirbo Gdynėje, dėstė Fotografijos licėjuje. Gausybę jų užfiksuotų akimirkų iš Vilniaus gyvenimo rasite ir svetainėje EPAVELDAS: https://www.epaveldas.lt/home


Bibliografinė informacija:

Wileńskie kiermasze, jarmarki i odpusty : fotografie Bolesławy i Edmunda Zdanowskich / Jolanta Jakubowska, Justyna Słomska-Nowak ; [redakcja naukowa: Hubert Czachowski]. – Toruń : Muzeum Etnograficzne im. Marii Znamierowskiej-Prüfferowej w Toruniu, 2018. – 201, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Santr. angl.. – Žml. priešlapyje. – Bibliogr., p. 34-35, ir išnašose. – ISBN 978-83-61891-17-8

Algimantas Kezys: „Mano menas susijęs su tuo, kaip aš matau formą, grožį.

Mano kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertėje. (Algimantas Kezys)

„Sraigtiniai laiptai“. Čikaga, 1968 m.
„Sraigtiniai laiptai“. Čikaga, 1968 m.

Vienam ryškiausių išeivijos menininkų, fotografui Algimantui Keziui spalio 28 dieną sukanka 86-eri metai. Daugelis A. Kezį pažįsta iš jo fotografijos darbų arba visuomeninės veiklos, kurią jis plėtojo gyvendamas išeivijoje.

Daugelį metų Algimantas Kezys vadovavo Jaunimo centrui, dalyvavo rengiant savo personalines ir daugelio kitų menininkų parodas, dirbo lituanistinėje mokykloje, stovyklavo su skautais, bei taip pat dirbo pastoracinį darbą.

Menininkas fotografija susidomėjo visiškai atsitiktinai. Per vieną stovyklą vaikams kilo idėja įsteigti fotografijos klubą. Taip mažame stovyklos namelyje  A. Kezys įsteigė fotostudiją. Vaikai tada metė visus kitus užsiėmimus, sukeldami kitų vadovų pyktį ir rinkosi į tą namuką išmokti fotografijos. Taip bežaisdamas su vaikais, Algimantas Kezys pats rimtai susidomėjo fotografavimu.

A. Kezys pripažinimo sulaukė 1965 m., surengus pirmąją parodą Čikagos meno institute. Nuo tada fotografas eksponavo savo kūrinius daugelyje Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų. Fotografo darbai pasirodydavo įvairiuose meno žurnaluose ir knygose. A. Kezio parodų tematika dažniausiai yra Čikaga, Lietuva, miesto architektūra, taip pat abstraktūs, sunkiai nusakomi dalykai. Šių metų liepą Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje eksponuota Nacionalinės bibliotekos fotografijų paroda „Algimantas Kezys. Lithuania“. Lituanikos fonduose saugomi fotografo darbų bei parodų katalogai. Kviečiame!

Apie menininko kūrybą rašo žurnalas „Lituanus“ >>> http://www.lituanus.org/1981_1/81_1_04.htm

Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą

pedderOlegas Truchanas (1923-1972 m.) – laukinės gamtos fotografas, keliautojas ir gamtosaugininkas. Gimė Šiauliuose. Nuo ankstyvos jaunystės buvo sportiškas ir linkęs į nuotykius: nuo vaikystės mėgo vandens sporto šakas, rimtai užsiėmė buriavimu (netgi turėjo atstovauti Lietuvai 1940 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet jos neįvyko). 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaip ir daugelis šios emigracijos bangos atstovų, kurį laiką gyveno Vokietijoje. Čia susidomėjo fotografija. Penktojo dešimtmečio pabaigoje, atvykęs į Australiją, nusprendė gyventi Tasmanijos saloje, kurios laukinė gamta tapo jo gyvenimo aistra. Fotografas pats vienas leisdavosi į rizikingas keliones upėmis savadarbe baidare ir subtiliai fiksavo naujaisiais namais virtusios salos kraštovaizdį.  Toliau skaityti „Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą”

Fotografijų albumas „Baltarusiai Isako Serbovo nuotraukose. 1911-1912“

1__8985275c506d2Lituanikos skaitykloje galima rasti lituaninių leidinių, išleistų Baltarusijoje. Vienas iš tokių leidinių – bendras lietuvių ir baltarusių albumas „Baltarusiai Isako Serbovo nuotraukose. 1911-1912“. Albumo pagrindą sudaro I.Serbovo nuotraukos, padarytos kelionių po Baltarusiją 1911 – 1912 m. metu. Šiame albume vien unikalios nuotraukos, atspindinčios to meto Baltarusijos regionų kultūrą. Ši unikali fotografijų kolekcija vertinga tyrinėjant šalies etnografiją, tradicinę kultūrą, tautinį kostiumą ir architektūrą. Leidinys skirtas pristatyti, tačiau taip pat ir atkreipti Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkų bei visuomenės dėmesį į regiono istoriją ir kultūrą. Fotografinis I. Serbovo palikimas saugomas ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje, kuriame nuotraukos iš Minsko gubernijos Bobruisko, Barysovo, Červenės, Mozyriaus, Pinsko, Rečycos ir Slucko apskričių.

JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete

Pansirna
1929 m. Pansirnos studijos fotografija.
http://www.ebay.com.au

Prasidėjus naujiems metams, Purdue universitetas (Purdue University), JAV, savo studentams pasiūlė naują kursą „Fotografija ir jos kultūrinė vertė“ (dr. Rosanne Alstatt), kuriame pagrindinis šaltinis yra JAV lietuvio Charles‘o (Karolio) J. Pansirnos (1888–1967) fotografijos, saugomos Purdue University Galleries kolekcijoje.

Toliau skaityti „JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete”