Žyma: Kazys Lozoraitis

Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Jolanta Budriūnienė

Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje
Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje

Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią 2007 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo ambasadorius Kazys Lozoraitis, ir kuri, šeimos narių sprendimu, naujais leidiniais buvo papildyta 2011 m. pavasarį,  šiuo metu sudaro daugiau nei 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje. Nuosekliai kaupta net trijų šeimos kartų, preciziškai tvarkyta, saugota, per visus šeimos kraustymusis iš vienos šalies į kitą keliavusi – tai pati tikriausia šeimos biblioteka, suteikianti be galo daug informacijos apie ją kaupusius asmenis – jų darbo, įvairiapusių interesų sritis, atverianti daugybę daug komunikacijos su juos supusia aplinka pavyzdžių. Toliau skaityti „Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje”

Liepos 23-oji: 1929 m. gimė diplomatas Kazys Lozoraitis

Kazys Lozoraitis foto G. Ilgūno
Kazys Lozoraitis foto G. Ilgūno

Kazys niekada neturėjo Lietuvai jokių asmeninių pretenzijų. Jis nesijautė galįs gali ko nors iš Lietuvos reikalauti, ką nors nurodinėti. Jam daug kas čia buvo svetima, daug kas stebino, bet jis niekada nesielgdavo taip, tarsi kas nors iš tikrųjų jam būtų nepriimtina. Jis saugojo Lietuvos vaizdą, kurį atsinešė iš vaikystės, kurį suformavo šeima, ir priėmė tą Lietuvą, kurią pamatė grįžus nepriklausomybei. Jis nesitikėjo, kad ras tokią Lietuvą, kokią paliko jo tėvai, ir nepyko, kad dabartinė Lietuva nepanaši į tą svajonių kraštą, kurį prisiminė jo šeima. Daug kas Lietuvoje ir pati Lietuva jo kantrybę bandė įvairiais būdais, bet jis niekada neprarado pusiausvyros ir blaivaus proto. Žvelgė į Lietuvą be galo geranoriškai, nors dėl jos jam kartais būdavo labai skaudu. Net jei ir jausdavosi nusivylęs, mokėjo tai nuslėpti. Tačiau atvirai džiaugdavosi viskuo, kas jam atrodė gera ir vertinga.

Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis (1929–2007), sud. Giedrė Jankevičiūtė, Kaunas: Artuma, 2008, p. 211-212.

Tarptautinė vaikiškos knygos diena

LD652Šiandien pasaulyje minima tarptautinė vaikiškos knygos diena. Vaikystė asocijuojasi su linksmybėm, spalvom, ir nerūpestingumu, tad ir vaikiškos knygos dažniausiai žavi savo ryškumu. O ką tokios knygos veikė garsios diplomatų šeimos lentynose?

Abu Lozoraičių sūnūs gimė Berlyne, o netrukus Stasiui Lozoraičiui gavus patikėtinio darbą Lietuvos atstovybėje prie Šventojo sosto, su šeima išsikėlė į Romą. Lietuvoje vaikai praleido tik šešerius ar septynerius metus, tad vaikiškų knygelių kolekcija buvo kaupiama kartu su diplomatinėmis – jau Romoje. Jų vaikiškai mielos pravardės Bamo ir Pupa įamžintos knygų dedikacijose.

Įdomią rinkinio dalį sudaro Stasio Lozoraičio anūkės, Kazio Lozoraičio dukros Dainos knygelių kolekcija. Daina gimė mišrioje šeimoje, todėl vaikiškų knygelių turėjo tiek italų, tiek lietuvių kalbomis. Močiutė Vincenta Lozoraitienė daug laiko praleisdavo skaitydama su anūke lietuviškai, mokė ją iš sovietinių elementorių, kuriuos cenzūruodavo pati (pvz. Sakinyje „Ūžia traktorius kolūky“, ji nubraukė „kol-“ ir paliko tik „ūky“). O kaip gi gyvenant Italijoje neskaityti Pinokio originalo kalba!

Įvairių kalbų ir laikotarpių vaikiškos knygos – Lozoraičių kolekcijoje:

  • Le avventure di Pinocchio : storia di un burattino / C. Collodi ; illustrazioni di Attilio Mussino. Firenze, 1931.
  • Storielle di animali / Nonno Ebe. – Milano, 1939.
  • Jerican & Brindisi / Pascale Claude-Lafontaine. – Paris, 1969.
  • Il re dei pesci / Ludwig Bechstein ; illustrazioni di Romana Giromella-Rota. – Roma, 1966.
  • Le cartocomiche : [60 personaggi in cerca di un paio di forbici] / di Aurelio Pellicanò ; disegni di Cesare Priori. Verona, 1973.
  • Le avventure di Pinocchio / di C. Collodi ; disegni a colori di Attilio Mussino. Firenze, 1934.