Žyma: Vaclava Filipovič

Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją

Atrinko ir parengė Vaclava Filipovič

Ольгерд / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя i выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-7191-94-9

Свидригайло / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя і выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-599-050-6

Baltarusių rašytojo ir istoriko V. Čaropkos knygos „Algirdas“ ir „Švitrigaila“ tęsia knygų seriją „LDK didieji kunigaikščiai“. Daugybė spalvotų iliustracijų papildo kunigaikščių gyvenimų aprašymus ir leidžia geriau suprasti aprašytų įvykių istorinę atmosferą.

Toliau skaityti „Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją”

Naujos istorinio pobūdžio knygos iš Lenkijos, Ukrainos, Gudijos

Atrinko ir parengė Vaclava Filipovič

Pedagogika na Uniwersytecie Stefana Batorego / Władysława Szulakiewicz. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. – 215 p. : iliustr., portr.

Bibliogr. išnašose. – R-klė: p. 209-215

ISBN 978-83-231-4316-1

 Autorė supažindina su tarpukario Vilniaus akademinės pedagogikos pradininkais, jos mokymo bei institucionalizacijos istorija nuo pedagoginės seminarijos iki pedagogikos katedros. Svarbus darbo elementas yra priedai: čia pateikiami dokumentai, papildantys atskirų skyrių turinį, ir nuotraukos.

Toliau skaityti „Naujos istorinio pobūdžio knygos iš Lenkijos, Ukrainos, Gudijos”

Rasų kapinės Vilniuje: istorija, menas, gamta

Parengė Vaclava Filipovič

Cmentarz Na Rossie w Wilnie : historia, sztuka, przyroda / pod redakcją Anny Sylwii Czyż i Bartłomieja Gutowskiego] ; [tłumaczenie: G. Barańska, M. Franczak]. – Warszawa : Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa Kulturowego za Granicą Polonika ; Kraków : Towarzystwo Naukowe Societas Vistulana, 2019. – 606 p. : iliustr.. – Bibliogr., p. 580-588, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 589-606. – ISBN 978-83-66172-13-5

Knygoje pateikiama Rasų kapinių Vilniuje istorija, antkapių, laidojimo rūsių ir koplyčių, antkapinių epigrafijų meninės vertės vertinimai bei aptariama kapinių erdvės kompozicija su želdiniais. Kaip įžangoje pažymi Dorota Janiszewska-Jakubiak, straipsniai praturtinti daugeliu šiuolaikinių iliustracijų, papildyti iki šiol nežinoma archyvine medžiaga. Ši studija  – tai tarsi Vilniaus Rasų metraštis, kartu parodantis simbolinę šios nekropolijos reikšmę. Lenkų ir lietuvių tyrinėtojų pastangų sujungimas aiškiai paliudija Rasų kapinių svarbą abiem tautoms ir sukuria harmoningą Rasų nekropolijos vaizdinį kaip Lenkijos ir Lietuvos kultūrinio paveldo liudijimą. Leidinys pristato dokumentavimo darbų, atliktų 2013-2016 m. Rasų kapinėse, rezultatus. Darbai buvo vykdomi Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio universiteto Meno istorijos institutui bendradarbiaujant su Lietuvos edukologijos universitetu pagal Nacionalinės humanistikos plėtros programos projektą. Studija yra šios veiklos rezultatas; greta antkapių katalogo, prieinamo internetu (http://rossa.sztuka.edu.pl), veikia ir paroda po atviru dangumi „Rasų kapinės. Vilniaus nekropolija”, finansuojama Nacionalinio Lenkijos kultūros paveldo užsienyje instituto POLONIKA bei pristatyta Lenkijoje ir Lietuvoje 2018-2019 m.

Publikacija išleista lenkų ir lietuvių kalbomis. Lietuviškoji knygos elektroninė versija  prieinama čia:  https://polonika.pl/upload/2019/inne/ROSSA_LITEWSKA.pdf

Gilyn į istoriją

Parengė Vaclava Filipovič

Rodziny szlacheckie na Litwie w XIX wieku : powiaty lidzki, oszmiański i wileński / Czesław Malewski. – Warszawa : Instytut Historii PAN, 2016. – 958 p., [1] žml. lap. : lent. + 1 opt. diskas (CD-ROM)

Santr. angl.. – Bibliogr.: p. 888-956

ISBN 978-83-63352-75-2

2016 m. Varšuvoje išleista pirmojo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininko Česlovo Malevskio monografija „XIX a. Lietuvos bajorų giminės“ – reikšmingas  įvykis Lietuvos ir Lenkijos genealogijos tyrinėjimuose ir istoriografijoje. Tai išsamaus enciklopedinio pobūdžio genealoginis žinynas, kuriame panaudota itin gausi ir iki šiol mažai šiuo aspektu į mokslinę apyvartą įvesta didžiulės apimties istorinių šaltinių bazė. Tai – lyg savotiškas turistinis vadovas po tuometinės Vilniaus gubernijos pietinę dalį. kuriuo lengvai gali naudotis ir nemokantys lenkų kalbos. Pagrindinis dėmesys šiame darbe skirtas žemėvaldai, ekonominės bajorijos padėties kaitai ir XIX a. bajorijos žemės nuosavybės geografijai.

Toliau skaityti „Gilyn į istoriją”

Neseniai biblioteką pasiekusios istorinio pobūdžio knygos iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos

Parengė Vaclava Filipovič

Сапегі : асобы, кар’еры, маëнткì : зборнìк навуковых артыкулаў / Нацыянальная акадэмiя навук Беларусi Iнстытут гiсторыi ; [укладальнiк А.А. Скеп’ян] ; [рэдакцыйная калегiя: А.А. Каваленя … [et al.]. – Мiнск : Выдавец А.М. Янушкевіч, 2018. – 317, [2] p.. – Tekstas baltar., lenk., rus. – Bibliogr. išnašose. – ISBN 978-985-7165-74-2

Pateikiama medžiaga iš Minske 2016 m. rugsėjo 8–9 d. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Sapiegos: asmenybės, karjeros, dvarai“. Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų tyrimuose nagrinėjami įvairūs XVI–XVIII a. LDK didikų giminės, jos paveldo ir atskirų jos atstovų veiklos bei nuopelnų istoriniai aspektai.

Toliau skaityti „Neseniai biblioteką pasiekusios istorinio pobūdžio knygos iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos”

Vertinga knyga apie Vilniaus senienų muziejų

Informaciją parengė Vaclava Filipovič

Muzeum Starożytności w Wilnie : historia i rekonstrukcja zbiorów malarstwa i grafiki = Museum of Antiquities in Vilna: the history and reconstruction of painting and graphics collections / Natalia Mizerniuk-Rotkiewicz. – Warszawa : Polski Instytut Studiów nad Sztuką Świata ; Toruń : Tako, 2016. – 351 p. ISBN 978-83-62737-92-5

Knygos tema – Vilniaus senienų muziejaus audringos įkūrimo ir veiklos (1856–1865), žymios jo kolekcijos dalies išgabenimo į Maskvos Rumiancevo muziejų (1868–1869) istorija. Autorė pateikia Vilniaus senienų muziejaus meno rinkinių pobūdžio, jų skaičiaus rekonstrukciją, identifikuoja dalį išvežtų meno vertybių, kurios XX a. uždarius Rumiancevo muziejų atsidūrė valstybiniuose Istorijos bei A. S. Puškino vaizduojamosios dailės muziejuose Maskvoje, aptaria eksponatų (tapybos ir grafikos) tolesnį likimą, primena, kad dalis jų vėliau buvo perkelta į Lietuvos nacionalinį muziejų Vilniuje. Ypač vertingi knygos pabaigoje pateikiami šaltiniai – korespondencijos apie išgabentus eksponatus fragmentai, išrašas iš ikonografinių vertybių priėmimo Rumiancevo muziejuje akto, archyvinių dokumentų ir literatūros bibliografija.