Priimti praeitį tokią, kokia ji yra

We are hereVasario mėnesį šurmuliavusioje 14-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta JAV žurnalistės Ellen Cassedy knyga „Mes esame čia: atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“. Pasibaigus mugei, autorė savo knygą anglų kalbą „We are here: memories of the Lithuanian Holocaust“ padovanojo ir mūsų bibliotekos Lituanikos skyriui. Tai neįtikėtina vienos moters, panorusios ne tik sugrįžti prie savo protėvių ištakų, bet ir perprasti visos tautos tragediją, istorija. Noras kalbėti gimtąja jidiš kalba, kurią pamiršo mirus motinai, atvedė Ellen Cassedy į Lietuvą, kadaise vadintą Šiaurės Jeruzale.

Autorės protėviai kilę iš Rokiškio. Jos kelionė išsiplėtė į didesnį tyrimą, kaip Lietuvos žmonės, žydai ir ne žydai, reaguoja į praeitį. Pasitelkdama daugybę archyvinės medžiagos, padedama vietos žmonių, kalbėdamasi su gimtojo miesto gyventojais, atrasdama daugybę painių dalykų mūsų šalyje, kuri išgyveno ir nacių, ir sovietų okupacijas, E. Cassedy išsiaiškina, jog svarbiausia yra ne istorijos faktai, o tai, ką mes su jais nusprendžiame veikti… Ellen Cassedy tyrinėja holokaustą Lietuvoje bemaž dešimt metų. Knyga „Mes esame čia“ pateikia neįprastą požiūrį į holokaustą – čia neieškoma kaltų, o žydai ir lietuviai raginami susitaikyti ir priimti praeitį tokią, kokia ji yra. Autorė bendravo su daugybe drąsių lietuvių, kurie darė viską, kad ištrauktų iš šešėlio žydų palikimą, kalbino tuos, kurie sudaro vidurinių mokyklų mokymosi programas ir tuos, kurie padeda vaikams kalbėtis apie žydų praeitį su seneliais ir proseneliais.

 Jonas Rimka

Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas

Balandžio 10 d. (trečiadienį) 17 val. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyks renginys „Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas“, skirtas Lietuvių enciklopedijos 60-čiui paminėti. Šis renginys – dalis Lietuvos politinės minties paveldo paskaitų ciklo.

Renginyje dalyvaus: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir TSPMI docentas Kęstutis Girnius. Bus demonstruojama dokumentinė medžiaga apie Lietuvių enciklopedijos redaktorius ir bendradarbius, Kęstutis Girnius pasidalins atsiminimais apie filosofą Juozą Girnių – ilgametį Lietuvių enciklopedijos redaktorių.

Šis renginys viešas, tad kviečiame visus! enciklopedija

TSPMI / Vokiečių g. 10, Vilnius / 402 aud. (Konferencijų salė)

>

Garsais įamžinta senelio gyvenimo istorija

charles halka2010 m. pavasarį Lietuvos rusų dramos teatre prasidėjęs festivalis NOA savo savaitės renginių ciklą pradėjo dviejų veiksmų opera „Julius“. Tai JAV gyvenančio lietuvių kilmės kompozitoriaus Čarlzo Halkos (Charles Halka) kūrinys, paremtas tikrais įvykiais, susiklosčiusiais po Antrojo pasaulinio karo. Operos veikėjų prototipu tapo Juliaus Jušinsko, šios operos kompozitoriaus senelio, šeima. Kviečiame plačiau susipažinti su operos autoriumi Karilės Vaitkutės interviu: I dalis, II dalis.

Tarptautinė vaikiškos knygos diena

LD652Šiandien pasaulyje minima tarptautinė vaikiškos knygos diena. Vaikystė asocijuojasi su linksmybėm, spalvom, ir nerūpestingumu, tad ir vaikiškos knygos dažniausiai žavi savo ryškumu. O ką tokios knygos veikė garsios diplomatų šeimos lentynose?

Abu Lozoraičių sūnūs gimė Berlyne, o netrukus Stasiui Lozoraičiui gavus patikėtinio darbą Lietuvos atstovybėje prie Šventojo sosto, su šeima išsikėlė į Romą. Lietuvoje vaikai praleido tik šešerius ar septynerius metus, tad vaikiškų knygelių kolekcija buvo kaupiama kartu su diplomatinėmis – jau Romoje. Jų vaikiškai mielos pravardės Bamo ir Pupa įamžintos knygų dedikacijose.

Įdomią rinkinio dalį sudaro Stasio Lozoraičio anūkės, Kazio Lozoraičio dukros Dainos knygelių kolekcija. Daina gimė mišrioje šeimoje, todėl vaikiškų knygelių turėjo tiek italų, tiek lietuvių kalbomis. Močiutė Vincenta Lozoraitienė daug laiko praleisdavo skaitydama su anūke lietuviškai, mokė ją iš sovietinių elementorių, kuriuos cenzūruodavo pati (pvz. Sakinyje „Ūžia traktorius kolūky“, ji nubraukė „kol-“ ir paliko tik „ūky“). O kaip gi gyvenant Italijoje neskaityti Pinokio originalo kalba!

Įvairių kalbų ir laikotarpių vaikiškos knygos – Lozoraičių kolekcijoje:

  • Le avventure di Pinocchio : storia di un burattino / C. Collodi ; illustrazioni di Attilio Mussino. Firenze, 1931.
  • Storielle di animali / Nonno Ebe. – Milano, 1939.
  • Jerican & Brindisi / Pascale Claude-Lafontaine. – Paris, 1969.
  • Il re dei pesci / Ludwig Bechstein ; illustrazioni di Romana Giromella-Rota. – Roma, 1966.
  • Le cartocomiche : [60 personaggi in cerca di un paio di forbici] / di Aurelio Pellicanò ; disegni di Cesare Priori. Verona, 1973.
  • Le avventure di Pinocchio / di C. Collodi ; disegni a colori di Attilio Mussino. Firenze, 1934.