Šią vasarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje stažavosi ispanų kalbos ir literatūros studentė Gabrielė Gedo. JAV sostinėje Vašingtone gyvenanti, šiuo metu Masačusetso valstijoje, Viljamso koledže , studijuojanti mergina į Lietuvą atvyko pagal LISS (Lietuvių Išeivijos Studentų Stažuotė) programą. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojams G. Gedo pavardė puikiai žinoma iš publikacijų JAV lietuvių laikraščiuose, kuriuos kaupia Nacionalinė biblioteka.
Bibliotekoje stažuotojai buvo pavestos su ispanistika ir lietuvių diaspora susijusios užduotys. Pirmiausia G. Gedo pasidomėjo JAV lietuvės, pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistės Birutės Ciplijauskaitės (1929-2017) biografija ir rašytiniu palikimu. Peržvelgusi Nacionalinėje bibliotekoje saugomas B. Ciplijauskaitės knygas, G. Gedo parengė esė „Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas“: išsamus rašinys buvo publikuotas tiek šiame tinklaraštyje, tiek portale „Bernardinai“. Anot G. Gedo, B. Ciplijauskaitė buvo nuostabi moteris: „Būdama ketverių, pati išmoko skaityti, iš kitos pusės stebėdama ant stalo padėtus sesers namų darbus. Profesinėje srityje jai teko dirbti sunkiau, nes buvo ir moteris, ir užsienietė, bet ji buvo apdovanota Ispanijos prestižine Alfonso X Išmintingojo premija“. Toliau skaityti „JAV lietuvės Gabrielės Gedo stažuotės Nacionalinėje bibliotekoje rezultatai”
Šį penktadienį 17. 30 val. Nacionalinėje bibliotekoje vyks susitikimas su Pietų Karolinos universiteto profesoriumi emeritu Kęstučiu Skrupskeliu. Filosofas domisi tarpukario Lietuvos intelektualiniu gyvenimu, spaudos istorija, okupacijų padariniais politinės sąmonės raidai. K. Skrupskelį itin domina prezidento dr. Kazio Griniaus asmenybė: filosofas kruopščiai surinko K. Griniaus bibliografiją, kurią spaudai rengia Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius.
Kelios brošiūros ispanų kalba pabrėžia, kokia svarbi lietuviškos kultūros dalis yra literatūra. Kazimiero Čibiro (Casimiro Verax) ,,La lucha de una nación por su prensa“ (,,Šalies kova už savo spaudą“) aiškina tyliosios kultūrinės rezistencijos istoriją spaudos draudimo metu carinėje Lietuvoje. Knygnešį apibūdina kaipo ,,rezistencijos simbolį“ ir ,,Lietuvos kultūros herojišką kankinį“. Aiškina, kad kitoms šalims spaudos laisvė yra normali ir tikėtina gyvenimo dalis, bet lietuviams tai ypač svarbu. Šiuo atžvilgiu pritaria Antano Vaičiulaičio ,,La literatura, guardián de la nación: historia de las letras lituanas“ (,,Literatūra, šalies globėja: lietuvių literatūros istorija“). Šioje literatūros istorijos santraukoje Vaičiulaitis aiškina, kad begalybė šalies kančių ir jos kova už nepriklausomybę yra stipriai susijusios su literatūra. Ši istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis ir todėl verta vertimo – pats pasirinkimas šias brošiūras parašyti ispanų kalba atskleidžia daug informacijos apie šalies istoriją ir vertybes. Galiausiai, kaip nurodo ,,La lucha…“ brošiura, Lietuvai literatūra yra kažkas ,,šventa“. 
Prieš 500 metų Vakarų pasaulis gyveno pagal Dievo sukurtą planą. Siekdama šį planą perprasti, žmonija pradėjo abejoti tradicinėmis viduramžiškomis nuostatomis, ėmėsi rizikos – drąsaus ir laisvo mąstymo. Ryžtingą žingsnį su 95 tezėmis bažnytinėje aplinkoje pademonstravęs Martynas Liuteris tapo simboline ankstyvųjų Naujųjų laikų figūra, žyminčia gausybę naujų procesų: globalizaciją, medijų revoliuciją, naujų socialinių tinklų kūrimąsi ir t.t. J. Gutenbergo apie 1450 m. išrasta spauda leido dauginti ir plisti knygoms – kiekvienai iš jų kiekviename Europos krašte kalbėti savo nauju balsu ir skleisti drąsias idėjas. K. Kolumbas 1492 m. atrasdamas Ameriką praplėtė globalų pasaulio ribų suvokimą. M. Kopernikas apie 1540 m. sukurdamas heliocentrinę saulės sistemos teoriją praplėtė universalias visatos ribas. Pasaulis tapo kitoks – įvairesnis, komplikuotas ir atviras.