Mėnuo: 2017 gruodžio

Imbieriaus pyragas Kalėdoms

Artėjančių Kalėdų proga siūlome išsikepti Amerikos lietuvaitės (tikrasis autorės vardas – Joana Baltrušaitienė (1873-1950)) imbierinį pyragą. Pirmą kartą receptas paskelbtas 1919 metais Worcester, Mass (JAV) leidyklos „Amerikos lietuvis“ išleistoje knygoje Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas. Šis receptas paimtas iš trečiojo papildyto knygos leidimo, išėjusio 1932 metais – Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas su dviem priedais: kaip gaminti vaisių vynas ir patarimai ir paaiškinimai apie maistą ir sveikatą.

Imbieriaus pyragas[1]

½ puoduko sviesto

2 kiaušinius

½ puoduko rudo cukraus

1 puoduką molasses

2 puoduku miltų

2 šaukštuku imbieriaus (ground ginger)

1 šaukštuką druskos

¾ šaukštuko sodos.

 

Išplak sviestą iki bus smetonuotas; povaliai pridėk cukrų, gerai išplaktus kiaušinius ir molasses. Sumaišyk ir išsijok miltus, imbierių, druską ir sodą. Sumaišyk su pirmu mišiniu. Leisk pastovėti 5 ar 10 minutų šaltoje vietoje. Tada išvoliok, kad butų ½ colio storio. Sudėk į ištaukuotus pajų blėtas. Kepk vidutiniai karštame pečiuje.

Skanaus!

P.S. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus konditerė spėja, kad tai gali būti ne pyragas, o meduolis. Planuojame hipotezę patikrinti empiriškai.

[1] Kalba netaisyta.

Kaune atidaroma Nacionalinės bibliotekos paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“

1918 m. vasario 16 d. pradėtai kurti moderniai Lietuvos valstybei labai trūko profesionalų, todėl jos kūrėjų gretas 1918–1940 m. papildė nemenkas būrys mokslininkų, medikų, architektų, kariškių ir kitų sričių profesionalų iš užsienio.  Kai kurie iš jų Lietuvoje atliko epizodinį vaidmenį, kiti pasiliko ilgiau, darniai įsiliedami į valstybės gyvenimą.

Būtent šie užsieniečiai, palikę svarbų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, pristatomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodoje „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, kuri gruodžio 20 d. 17 val. atidaroma Kauno miesto muziejuje. Atidarymo renginyje dalyvaus Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. Renaldas Gudauskas, Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkas-tyrėjas dr. Tomasz Blaszczak ir šio skyriaus vadovė, viena iš parodos autorių dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

Parodoje „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ lietuvių ir anglų kalbomis pristatomos 28 iškilios asmenybės, 1918–1940 m. dirbusios Lietuvoje. Tai skirtingų tautybių žmonės, pagal profesiją arba išsilavinimą simboliškai sugrupuoti į vienuolika teminių stendų. Parodoje supažindinama su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais, gamtininkais, istorikais, kalbininkais, bibliotekininkais, matematikais, ekonomistais ir kultūros atstovais: pateikiama vizualioji informacija, trumpa personalijos biografija, svarbiausi nuopelnai Lietuvai, įdomiausias biografijos faktas ir citata – asmens mintys arba mintys apie asmenį. Parodoje publikuojamos iliustracijos iš įvairių Lietuvos ir pasaulio atminties saugojimo institucijų. Ekspozicijai naudotos knygos yra saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Parodos lankytojai įgytas žinias galės pasitikrinti sužaisdami stalo žaidimą „Lietuvon!“, kurio tikslas yra pirmajam pasiekti Lietuvą, pakeliui teisingai atsakant į klausimus apie parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ herojus ir sritis, kuriose jie dirbo.

Parodos atidarymo renginys vyks Kauno rotušėje, Suolininkų salėje (Rotušės a. 15)
Kauno miesto muziejuje paroda veiks iki 2018 m. kovo 19 d.

Parodos įgyvendintojas:
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Projekto partneriai:
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Kauno miesto muziejus

Rėmėjas:
Lietuvos kultūros taryba

 

 

Parodo autorės:
Giedrė Milerytė-Japertienė
Valdonė Budreckaitė
Inga Puidokienė

Parodos dizainas:
Akvilė Mikalauskaitė

MB ,,Ekspomūza“

 

Kazys Varnelis kaip žemaičių bibliofilas

Širdį palikęs Žemaičiuos

„Gimtoji Žemaitija visą gyvenimą Kaziui Varneliui (1917-2010) išliko pasaulio centru. K. Varnelis pasiekė daug: pripažintas dailininkas (bažnyčių interjerų architektas, vitražistas, tapytojas – moderniojo optinio meno kūrėjas), pedagogas (profesūra Čikagos meno institute), bibliofilas, muziejininkas“, – taip K. Varnelį laikraštyje „Žemaičių bibliofilas“ pristato doc. dr. Alma Braziūnienė. Anot jos, K. Varnelis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV,  susigraudino, kai jam buvo įteiktas Petro Repšio sukurtas medalis su taikliais Sigito Gedos žodžiais „Širdį palikęs Žemaičiuos“.

Proginiame laikraščio numeryje, skirtame K. Varnelio 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai,  A. Braziūnienė cituoja pačios surinktus – tiksliau, po kruopelytę iš keliasdešimties garso juostų išrankiotus –  šios išskirtinės asmenybės prisiminimus apie gimtuosius Alsėdžius. Vilniaus knygrišių gildijos narė Rūta Taukinaitė-Narbutienė apžvelgia K. Varnelio bibliotekos knygų įrišus, orientuodamasi į XIX-XXI a. įrišimus. Pasak žinovės, K. Varneliui rūpėjo tiek įrišo būklė, tiek autentiškumas (t. y., ar įrišimas yra originalus, iš meto, kai išspausdinta knyga). Simono Daukanto bibliofilų klubo, kuris ir leidžia laikraštį, pirmininkas Gintautas Černeckis proginiame numeryje prisimena plungiškių apsilankymus Kazio Varnelio ir kitų bibliofilų (Gerardo Bagdonavičiaus, Petro Jakšto) namuose.

Laikraštyje taip pat aptariamas Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo veiklos modelis, paliečiamos įvairios bibliofilijai svarbios temos. Svarbiausias „Žemaičių bibliofilo” tikslas – ugdyti jaunąjį Lietuvos bibliofilą, tęsti gilias ir turtingas Europos bibliofilijos tradicijas. Rengiant „Žemaičių bibliofilo” numerius plungiškiams bibliofilams talkina Martyno Mažvydo (Vilnius) bibliofilų klubas ir XXVII knygos mėgėjų draugija (Kaunas). Plačiau apie leidinį: http://www.spaudos.lt/Bibliofilas/Zemaiciu_bibliofilas.htm

 

 

Išminčiaus dovanos

Aš buvau kaip jie, kol patyriau keistą,

už kitas ne geresnę lemtį,

ir žinau, jog blogis nežūva niekad,

bet aklybę galima prasklaidyti,

ir eilės vertos daugiau nei sapnas.

Vilniuje viešintis Tomas Venclova į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kaip ir visada, užsuko su dovanomis. Šį kartą bibliotekos fondai, kuriuose saugoma T. Venclovos kolekcija, pasipildys keturiomis naujomis, 2016-2017 m. išleistomis, knygomis.

Visų pirma, gavome autobiografinės knygos „Nelyginant Šiaurė magnetą“ leidimus anglų (University of Rochester Press, 2017) bei vokiečių kalbomis ( Suhrkamp Verlag, 2017). Šiemet, prieš pat T. Venclovos 80-metį, knyga išėjo ir lietuvių kalba.  Pašnekesiuose su Ellen Hinsey T. Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose, susitikimus su Borisu Pasternaku, Anna Achmatova, Josifu Brodskiu, Czeslawu Miloszu ir daug kitų asmenybių. T. Venclovą kalbinusi ir įžangą parašiusi Ellen Hinsey – amerikiečių poetė, literatūros kritikė, vertėja.

Knygoje „In person: world poets“ (Bloodaxe Books, 2017) Tomo Venclovos poezija pristatoma drauge su kitų poetų, kilusių iš įvairių pasaulio šalių. Knygą papildo DVD diskai, kuriuose užfiksuoti poetai, neformalioje aplinkoje skaitantys savo eilėraščius: leidykla bendradarbiavo su menininke, filmų kūrėja Pamela Robertson-Pearce.

Ketvirtoji knyga į Lietuvą atkeliavo iš Sankt Peterburgo. Tai – antrasis „Вяч. Иванов : pro et contra“ (Издательство Русской Христианской гуманитарной академии, 2016) tomas, kuriame publikuojamos įvairių mąstytojų mintys apie rusų poetą, dramaturgą, filosofą Viačeslavą Ivanovą.

Valstybingumo erdvėje gruodį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome gruodžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Gruodžio 1 d. – sausio 3 d.: paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“, skirta XX a. Lietuvos konstitucingumo raidai

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas.

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje gruodį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko antrasis „Pokalbių apie emigraciją 3“ etapas

Seminaro „Sakytinė istorija ir jos rinkimas“ dalyviai. Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos nuotr.

Trečius metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus organizuojamo edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyviai antrajam šio ciklo etapui rinkosi į svetingą Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją. Šio etapo metu mokiniai iš septynių Tauragės apskrities gimnazijų (be šeimininkų, Tauragės rajono Žygaičių, Tauragės Žalgirių, Tauragės „Versmės“, Šilalės Simono Gaidėšiaus, Šilalės Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos) susipažino su sakytinės istorijos metodu, sužinojo, kaip atlikti kokybišką interviu, bei turėjo progą patys sugalvoti po keletą klausimų, skirtų būsimiems savo pašnekovams – po 1990 metų iš Lietuvos emigravusiems Tauragės apskrities gyventojams. Toliau skaityti „Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko antrasis „Pokalbių apie emigraciją 3“ etapas”