Gruodžio 11 d.: leidinio „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ pristatymas

Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), literatas ir fotografas Andrei Antonau.

1918 m. gruodžio 10 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbė įsakymą, kuriuo Juozapas Varonko buvo paskirtas gudų reikalų ministru be portfelio. Šis svarbus žingsnis sutvirtino Vilniaus baltarusių įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. Monografijoje išsamiai aptariamas baltarusių vaidmuo nepriklausomos Lietuvos istorijoje: bendradarbiavimas su lietuviais 1918 m. išvakarėse, baltarusių indėlis kuriant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, jų integracija į Lietuvos visuomenę, kultūrinė veikla tarpukario Kaune, baltarusių pozicija dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimo prie Lietuvos 1939 m. Knyga išleista lenkų kalba. Leidinio pristatymas vyks lietuvių kalba.

Trumpai apie leidinį

Data gruodžio 11 d.
Laikas 17 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas

Gruodžio 4 d. : prof. dr. Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko“ pristatymas

Kokiais kvepalais kvepinosi Barbora Radvilaitė ir kiek auksinų kainavo jai gaminami gydomieji tepalai? Kokia buvo vidutinė Radvilų gyvenimo trukmė ir pagrindinė priežastis, lėmusi, kad 200 metų gyvavusi Radvilų giminė išnyko? Norinčius sužinoti atsakymus į šiuos intriguojančius klausimus, kaip, beje, išgirsti ir daug kitų detalių ir istorinių žinių iš kunigaikščių Radvilų gyvenimo kviečiame į gruodžio 4 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje vyksiantį renginį – prof. dr. Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.) pristatymą.

Renginyje dalyvaus:

prof. dr. Raimonda Ragauskienė (Lietuvos istorijos institutas),

prof. hab. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universitetas),

prof. dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas).  Toliau skaityti „Gruodžio 4 d. : prof. dr. Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko“ pristatymas”

Kaune įvyko konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“

Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.

Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.

Visą konferencijos programą rasite čia >>


Ištrauka iš 1965 metų birželio 14 d. pokalbio su Katiliškiais:

MK: Dabar einam su Julium [Kaupu] senamiesčio gatvėm, nueinam į gasthaus „zum Stork“, ten išgeriam šnabės vokiškos su žuvelėm… Einam. Jau po pinigų reformos, jau vokiečių krautuvės buvo išstačiusios prekes, pavyzdžiui, prekių, ypatingai maisto: vaisių, daržovių, tokie stendai lauko pusėj. O, žinai, šaligatviai siauri, kaip viduramžių gatvėse. Tai dabar Julius vienoj, žinai: „Čia persikai, ką tu mėgsti?“ „Nu, aš dabar obuolį mėgstu.“ Tai jis pasiima obuolį ir graužia. „Pasiimk tu!“ Aš – ne. Tai dabar šeimininkė krautuvės žiūri iškišus galvą. Julius: „Tu ne?“ Aš ne, man nejauku. „Tu nekreipk dėmesio.“ Einam toliau. Sako dabar: „Čia puikūs persikai, mano manymu, jie iš Italijos, paragaukim. Paimk!” „Nu, – sakau, ne, neimsiu.“ Julius paėmė, gražiausią. Dabar šeimininkė sako vokiškai, klausia: „Ką jūs ten darot?“ „Ooo, nieko, mes ragaujam jūsų prekes. Jūsų prekės, reikia pasakyt, yra visai neblogos.“ Ir mes einam toliau. Julius pasiima vynuogių kekę prie trečios gatvelės krautuvės. Sakau: „Velnio aky, Juliau, taip nebedarykim.“ „Ko tu, – sako, – jaudinies? Jeigu  tos prekės išstatytos, tai yra jos išstatytos praeivių dėmesiui.“ Sako, mes domimės. Bet, matai, kad jis tą atlikdavo, kad tu nieko negali sakyt…

Nuotraukose: Konferencijos pranešėjai ir klausytojai.

Prez. Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus nuotr.

Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Lapkričio 27 d. 17 val. Valstybingumo erdvėje vyks mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Leidinį pristatys ir diskusijoje dalyvaus Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato atstovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė, Kauno IX forto muziejaus darbuotojas Marius Pečiulis, istorikai Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas) ir Dainius Noreika (Vilniaus universitetas). Toliau skaityti „Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.”

Valstybingumo erdvėje lapkritį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome lapkričio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje lapkritį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Martyno Mažvydo laikų atmosfera Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 9 d. Nacionalinėje bibliotekoje turėsime išskirtinę galimybę pasinerti į Martyno Mažvydo laikų atmosferą – nuo muzikos iki kvapų: prie vitražo skambės klavesinas, apie kvapus pasakos jų žinovė Laimė Kiškūnė, o viską vainikuos Reformacijos 500 metų jubiliejui skirta paroda „Maištaujančios knygos“.

17.30 val. vyks senosios muzikos koncertas. Reformacijos laikų muziką atliks senosios muzikos ansambliai „Ignis“ ir „Chiaroscuro“, vadovas Vilimas Norkūnas

18.30 val. – bus atidaryta paroda „Maištaujančios knygos“. Dalyvaus Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, prof. habil. dr. Dainora Pociūtė, prof. dr. Deimantas Karvelis, parfumerė ir kvapų menininkė Laimė Kiškūnė.

Parodos atidarymas vyks Parodų salėje, III a., koncertas – atrijuje prie vitražo, III a.

Daugiau apie parodą ir jos edukacinius  renginius>>