Kategorija: Asmenybės

Marija Ambrozaitienė: menininkė, kuri domėjosi fotokoliažo ir fotomontažo išraiškos būdais

Parengė Dalia Cidzikaitė

Menininkė Marija Ambrozaitienė.

Eidama 89 metus, 2021 metų sausio 15 d. Čestertone (Chesterton, Indiana) amžinybėn iškeliavo JAV lietuvių dailininkė Marija (Pupiūtė) Ambrozaitienė (Maria Ambrozaitis). Marija Ambrozaitienė gimė 1931 m. balandžio 15 d. Kybartuose, Vilkaviškio apskrityje. Iš pradžių mokėsi Kybartuose, vėliau, Pupių šeimai pasitraukus į Vakarus, Vokietijoje. 1949 m. Marija su tėvais persikėlė į JAV.

            Tapybą, meno istoriją būsima dailininkė studijavo Hunterio koledže (Hunter College) ir Niujorko Meno studentų lygoje (Art Students League of New York), vėliau Clevelando ir Čikagos meno institutuose. Įvairias meno pamokas lankė ir pabaigusi mokslus. Iš pradžių menininkė kūrė aliejinius paveikslus, vėliau ėmėsi akvarelės, grafikos, emalio tapybos. Paskutiniaisiais dešimtmečiais susidomėjo fotokoliažu ir fotomontažu. Apie pastarąjį išraiškos būdą mene Marija Ambrozaitienė yra pasakiusi, kad jos kuriami koliažai neišreiškia tikrovės, greičiau – jie atskleidžia jos pasąmonę.

            Menininkė priklausė jaunųjų lietuvių dailininkų grupei „Dailė“, vėliau – Lietuvių moterų dailininkių draugijai, dalyvavo parodose Ilinojuje, Ohajuje, Niujorke, Kalifornijoje, Kanadoje ir Lietuvoje. Buvo Lietuvių Fondo ir Čiurlionio galerijos (Čikagoje) meno patarėjų komitetų narė. Iliustravo Julijos Švabaitės, Dr. S. Aliūno (Aloyzo Barono slapyvardis), kitų rašytojų knygas.

            Marija Ambrozaitienė priklausė naujai Amerikos lietuvių menininkų kartai, meno studijas baigusiai jau Amerikoje. 1962 m. šie menininkai Čikagoje įkūrė grupę „Jaunųjų dailininkų klubas“. 1966 m. grupė pavadinimą pakeitė į jaunųjų dailininkų grupę „Dailė“. Pasak menotyrininkės dr. Jolantos Bernotaitytės, grupė susibūrė kaip neformali organizacija, kuri rūpinosi grupės narių darbų pristatymo galimybėmis[1]. Norintiems tapti „Dailės“ nariais aukšti profesiniai reikalavimai nebuvo keliami, tačiau grupė stengėsi laikytis kelių svarbių principų, pavyzdžiui, siekdama apsisaugoti nuo menkaverčių darbų parodose, kūrinių atranką patikėjo kompetetingoms komisijoms. Šalia tokių JAV menininkų kaip Petras Aleksa, Zita Sodeikienė, Valentinas Ramonas, Nijolė Banienė, Giedrė Žumbakienė, Magdalena Birutė Stankūnienė, Marija Ambrozaitienė buvo viena iš aktyviausių „Dailės“ narių.

Toliau skaityti „Marija Ambrozaitienė: menininkė, kuri domėjosi fotokoliažo ir fotomontažo išraiškos būdais”

Tarp pramanų ir tikrovės: šiek tiek apie Miną Kacevą, rašytojo Romaino Gary motiną

R. Gary kalba apie savo motiną: https://www.europeana.eu/lt/item/2051908/data_euscreenXL_ina_I14104478

„Romainas Gary buvo didis melagis“, – taip esė apie Vilniuje gimusį rašytoją R. Gary, pavadintą „Pramanytas žmogus“ („The Made-up Man“), pradeda Adamas Gopnikas.[1] Toliau A. Gopnikas vardija: R. Gary melavo apie savo kilmę, išsilavinimą, meiles…  Pramanyta Emile’io Ajaro  persona jį nuvedė iki antrosios Goncourt’ų premijos (ją rašytojas gali gauti tik kartą gyvenime). 

O kiek motinos, Lietuvos žydės Minos Kacevos (Kacew, Kacewa), tikrosios asmenybės liko rašytojo pasakojimuose?.. Savo ruožtu remdamasis Davido Bellos studija „A Tall Story“ („Pritemptas pasakojimas“),[2] A. Gopnikas atkreipia dėmesį, kad autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ R. Gary savo motiną pavadino Nina, nors ji nešiojo žydišką Minos vardą. Rašytojas kurstė mitą, kad jo tikrasis tėvas – garsus rusų aktorius, nors Mina nepatyrė aktorinės sėkmės, vargiai pasirodydavo ant Maskvos scenų. Motinos frankofilija, meilė Prancūzijai, nebuvo tokia jau didelė keistenybė: XX a. pradžioje Paryžius traukte traukė išsilavinusius, nelabai religingus Rytų Europos žydus. (Netikslumų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.)

Visgi, pasak Gopniko, R. Gary buvo ir moralistas, kuriam rūpėjo, kaip atskirti gera nuo blogo. Už hiperbolių ir pramanų slypi intencija. Tarkime, visiškai nesvarbu, ar mažasis Romanas Vilniuje turėjo malonų kaimyną Piekielnį, kuris norėjo, kad jo egzistencijos faktas būtų paminėtas pasaulio galingiesiems. Visiškai nesvarbu, ar užaugęs Romanas, jau Romainas, žmogelio pavardę balsu pasakė Anglijos karalienei. Svarbu tai, kad ir maži gyvenimai reikšmingi, verti išsaugojimo, atminimo.

[1] Gopnik, Adam. The Made-Up Man. The New Yorker. 2017, gruod. 25. Prieiga: https://www.newyorker.com/magazine/2018/01/01/the-made-up-man

[2] Bellos, David. A Tall Story. London : Harvill Secker, 2010.

1896 m. vasarį gimė Balys Sruoga

Parengė Deimantė Žukauskienė

1896 m. vasario 2 d. gimė rašytojas Balys Sruoga. Pateikiame keletą įdomių faktų apie jį:

  1.  Balio Sruogos artimu bičiuliu buvo rašytojas Vincas Krėvė. Abu profesoriavo Vilniaus universitete, kartu grįždami iš paskaitų, pakeliui dažnai mėgdavo užsukti ir į kavines. Vincas Krėvė buvo išskirtinai žemo ūgio, o Balys Sruoga –  aukštas, stotingas, dėl to abu sulaukdavo nemažai dėmesio ir aplinkinių žvilgsnių.
  2. B. Sruoga –  kandus publicistas, kuris karštai gina savo nuomonę, provokuoja. Spaudai rašė kandžius straipsnius, pasirašinėja skirtingais slapyvardžiais: Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė.
  3. Kūrėjas kurį laiką studijavo Miuncheno universitete. Vokietijoje rašytojas mėgo lankytis menininkų kavinėse, teatruose, galerijose. Poemoje „Miestas“, kuri parašyta ekspresionistiniu stiliumi, užfiksuotas šis Vokietijos didmiestis.
  4. Rašytojas, suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko, pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių ar dujų kameros.
  5. Sunkios patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Knyga sukurta per kelis mėnesius, besigydant rašytojui Birštono sanatorijoje.

Šį Balio Sruogos kūrinį ir daugelį kitų galite rasti virtualioje elektroninio paveldo sistemoje – epaveldas.lt

Saulė ir smiltys / Balys Sruoga. – 1920

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003050649

Dievų takais / Balys Sruoga. – 1923

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003056329

Toliau skaityti „1896 m. vasarį gimė Balys Sruoga”

Romaino Gary knygos lietuvių kalba

  • Gyvenimas dar prieš akis : romanas / Emilis Ažaras ; iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Navakauskienė. Vilnius : Vaga, 1992

Kiti leidimai  

2-asis patais. leid. Vilnius : Vaga, 2008

2-asis patais. leid. Vilnius : Vaga, 2009

3-ioji laida. Vilnius : Vaga, 2015

Garso įrašas       

Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 2014

  • Aušros pažadas / iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Vilnius : Baltos lankos, 1999

Kiti leidimai       

[Vilnius] : Lietuvos rytas ; Madrid : Mediasat Group, [2007]

Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2009]

Pakart. laida.Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2010]

5-oji patais. laida.  Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2014]

6-oji patais. laida Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2014]

7-oji patais. laida.Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2016]

8-oji laida. Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2016]

9-oji laida. Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2018]

Brailio raštu       

Vilnius : Brailio spauda, 2003

Garso įrašas       

Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 1999.

Toliau skaityti „Romaino Gary knygos lietuvių kalba”

1950 m. sausio 28 d. gimė Eglė Juodvalkė

 1950 m. sausio 28 d. gimė poetė, žurnalistė, rašytoja Eglė Juodvalkė. Mirė 2020 m. kovo 28 d., sulaukusi septyniasdešimtmečio. Po kelių mėnesių mėnraštis „Metai“ (Nr. 5/6) publikavo jautriai parašytą Žydronės Kolevinskienės tekstą „Nutrūkusi kelionė į Cukraus kalną“. „Skausmingas, reikalaujantis daug valios pastangų ir apsisprendimo nepataikauti ligai buvo E. Juodvalkės gyvenimas. Visada pirmiausia – poezija, o liga buvo šalia tik kaip nematoma, bet jaučiama palydovė: „Jos buvo geros kaimynės, bet viena su kita nekonfliktuodavo.“ Nutrūko Eglės kelionė į Cukraus kalną. Liko knygos. Laiškai. Ir mūsų visų atmintis, išsauganti santūrią Eglės šypseną, subtilų humorą ir saviironiją, norą gyventi gyvenimą. Liko įskaityti ir dar nepublikuoti tekstai“, – rašo Ž. Kolevinskienė.[1]

Verta atkreipti dėmesį į poetės pavardę: pavardę Juodvalkytė ji pakeitė į Juodvalkę. Už permainos slypėjo sąmoninga laikysena. Kur būtų galima susipažinti su E. Juodvalkės mintimis šiuo klausimu? Reaguodama į skaitytojos paklausimą, savo poziciją dėl pavardės su -ė Juodvalkė išsakė JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“:  Moterų pavardžių galūnės -ė genezė / Eglė Juodvalkė. Draugas . – 2009, vas. 18, p. 5

Laikraštį ir publikaciją rasite svetainėje „Epaveldas“: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001661471

Toliau skaityti „1950 m. sausio 28 d. gimė Eglė Juodvalkė”

Filosofo Antano Maceinos alter ego – metafizinis poetas Antanas Jasmantas

Nuotrauka iš: Aidai, 1983 m. >>

1908 m. sausio 27 d. gimė Antanas Maceina, vienas iškiliausių Lietuvos filosofų. Kiek rečiau prisimenama, kad Maceina buvo ir poetas, pasirašinėjo Antano Jasmanto pseudonimu. „Jasmanto eilėraščiai sukasi tame pačiame katalikiškojo (ar plačiau — krikščioniškojo) egzistencializmo rate, iš kurio retai teiškrypsta ir Maceinos filosofiniai interesai. Tačiau Maceina-Jasmantas neperžengia linijos, anapus kurios filosofija virsta prastu menu, o poezija — prastu metafizinių ar etinių teiginių perpasakojimu. Jis aiškiai junta ne tik tų dviejų sričių giminystę, bet ir jų priešingybę. O tai rodo, jog abiejose srityse jis yra saviškis“, – 1983 m., minint A. Maceinos 75 metų sukaktį, rašė poetas Tomas Venclova. [1]

„Poezijos objektas — giliausia šio žodžio prasme — yra būtis. Tai ją poetas pergyvena savo intuicijose ir regėjimuose. Tai ją jis reiškia savo vaizdais ir simboliais. Tai ji sudaro giliausią kiekvieno veikalo turinį“, – teigė pats A. Maceina. [2]

Maceinos-Jasmanto poezija pasidomėti padės „Epaveldas“:

Gruodas / Antanas Jasmantas. – 1965

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003019509

Klajūnas / Antanas Jasmantas. – 2001

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002975511

Toliau skaityti „Filosofo Antano Maceinos alter ego – metafizinis poetas Antanas Jasmantas”