Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė

Parengė Dalia Cidzikaitė


Nijolė Pupienė su „Lėtūno“ šokėjais.
„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė [fotoalbumas], Chicago, 2017.
Visą savo gyvenimą paskyrusi lietuviškam tautiniam šokiui, JAV lietuvė Nijolė Pupienė iki šiol keliasi šeštadienio rytą ir važiuoja tautinio šokio žingsnelių mokyti Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių. „Gal jau reikėtų baigti, – atviravo Nijolė 2017 metų rudenį Čikagoje, – bet va, prieš kiekvieną rugsėjį vis ima ir prikalbina dar vienus metus padirbėti.“

Nijolę mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senimas. Nuo 1970-ųjų pradžios ji vadovauja Čikagos senjorų lietuviškų tautinių šokių grupei „Lėtūnas“. Su šia grupe Nijolė atšoko beveik visas Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventes – nuo 1976 iki 2016 metų. Tris kartus – 1994, 1998 ir 2003 metais – „Lėtūnas“ šoko ir Lietuvos šokių šventėje Vilniuje. Toliau skaityti „Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė”

Kovo 20 d.: paskaita apie tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos A. Prioult ir R. Schmittlein

Kovo 20-ąją, Tarptautinę frankofonijos dieną, paminėsime prisimindami tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein. Tiek A. Prioult, tiek R. Schmittlein dėstė prancūzų filologijos dalykus Vytauto Didžiojo universitete, vienintelėje tuometės Lietuvos aukštojoje mokykloje. Paskaitoje prancūzų biografijos ir nuopelnai mūsų šaliai atskleidžiami per medžiagą iš Nacionalinės bibliotekos fondų – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma gausi A. Prioult kolekcija. R. Schmittlein pėdsakus galima atsekti per knygas: jis rengė prancūzų kalbos vadovėlius „Douce France“ mokykloms, rašė apie Lietuvą ir Baltijos šalis, prancūzų ir lietuvių istorinius santykius. Toliau skaityti „Kovo 20 d.: paskaita apie tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos A. Prioult ir R. Schmittlein”

1965-ųjų vasara pas Katiliškius

2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ dr. Dalia Cidzikaitė pristatė nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).

12 metų, nuo 1965 m. birželio iki 1977 m. lapkričio, M. ir K. Almenai įrašinėjo pokalbius su žinomesniais JAV lietuviais, dažniausiai DP emigracinės bangos atstovais. Dukart 1965 m. vasarą, birželio 14-ąją ir liepos 23-iąją, K. Almenas viešėjo pas Katiliškius. K. Almeno pokalbiai su M. Katiliškiu ir Liūnės Sutemos pseudonimu rašiusia Zinaida Nagyte-Katiliškiene – neformalūs, tai vienas kitą neblogai pažįstančių žmonių pasikalbėjimai rimtomis ir kasdienėmis temomis. Kalbama pernelyg nesilaikant K. Almeno pasiūlytos teminės linijos, vis nuklystant į praeitį Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje, dažnai minimi trys neseniai Anapilin išėję rašytojai – Antanas Škėma (1910–1961), Julius Kaupas (1920–1964) ir Algimantas Mackus (1932–1964).

D. Cidzikaitės atrinktos pokalbių atkarpos publikuojamos „Literatūroje ir mene“ >> 

Iš spaustuvės atkeliavo prof. Vytauto Landsbergio knyga

Naujutėlė profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga  pagaliau guli ant stalo!

„Ši knygelė susirinko pati, reikėjo tik ją sušukuoti ir paskelbti“, – teigė profesorius, kalbėdamas apie „Iš signatarų balkono ir kitur : Vasario 16-oji 1989–2017“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Už paramą leidybai  biblioteka dėkoja  Rokiškio rajone įsikūrusiam Ilzenbergo dvarui.


Knygos sutiktuvės vyks jau poryt, jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Laukiame jūsų vasario 15 d. 19 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.

Plačiau apie naująją knygą bei renginį: http://bit.ly/2slJJwI

Valstybingumo erdvėje gruodį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome gruodžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.


Gruodžio 1 d. – sausio 3 d.: paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“, skirta XX a. Lietuvos konstitucingumo raidai

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas.

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje gruodį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos dokumentai perduodami Nacionalinei bibliotekai

Spalio 11 d., 11 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvers Valstybingumo centras. Renginyje bus pristatoma pirmoji Vytauto Landsbergio ir Gražinos Ručytės-Landsbergienės Nacionalinei bibliotekai dovanotų dokumentų kolekcijos dalis ir Lietuvos Respublikos Seimo parengta paroda, skirta Laisvės premijos laureatui Vytautui Landsbergiui. Daugiau apie renginį >>