Asmenybės – Puslapis 49

Unė Baye – „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė

Šių metų kovo mėnesį, daugelyje pasaulio šalių minimą kaip Moterų istorijos mėnesį, Europos kultūros paveldo skaitmeninė biblioteka „Europeana“ pasitiko parengusi keletą tekstų, skirtų menui, kultūrai ir mokslui nusipelniusioms moterims. Tarp tokių moterų, kaip aukštosios mados kūrėja italė Elsa Schiaparelli, rašytoja, literatūros teoretikė ir filosofė Ponia de Staël, lenkų dailininkė Olga Boznańska, pateko ir lietuvė – prieš Antrąjį pasaulinį karą JAV ir Europos kino ir teatro padangėje sužibėjusi aktorė ir režisierė Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė, geriau žinoma sceniniu Unės Baye vardu.

Paryžiaus teatro naujienų žurnalo „La Rampe“ 1929 m. birželio numeris su Unės Baye portretu viršelyje, 1929 m.

Tekstas apie Unę Baye „Pasaulis buvo jos scena: nepakartojamas Unės Baye gyvenimas“, kuriam parinkta Williamo Shakespeare’o garsios sentencijos „Visas pasaulis yra teatras“ parafrazė, pasakoja apie lietuvės gyvenimo kelią, kuris nuo mažo Laukminiškių kaimo netoli Kupiškio vingiavo per Panevėžį, Sankt Peterburgą, Kauną, Čikagą, Holivudą, Niujorką, Londoną, Paryžių, Kuibyševą (dab. Samara) ir atgal į Kauną. Pasakojime daug dėmesio skiriama Unės Baye karjerai teatre ir jos ryšiams su garsiausiais to meto JAV ir Europos menininkais, politikais ir aukštosios visuomenės atstovais, kaip antai Konstantinas Balmontas, Johnas Gielgudas, Alessandro Brissoni, Doloresa Cassinelli, Sarkis Katchadourianas, Anita de Caro, Mila Cirul, Johnas Wyse’as, Jacques’as Devalis, Didieras Daix, Bernardas Grasset, grafienė Vera Tolstoj, Fiodoras Komisarjevskis ir kiti.

Pasakojimą apie pasaulio sceną trumpam užkariavusią lietuvę iliustruoja nuotraukos, spektaklių afišos ir programėlės iš Unės Babickaitės-Graičiūnienės fondo, saugomo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Visą tekstą apie Unę Baye anglų kalba galima rasti čia >>.

Tekstas yra šių metų vasario mėnesį baigto įgyvendinti tarptautinio „Europeanos“ projekto „Migracija mene ir moksle“ („Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“) dalis. Projekto, kuriame dalyvavo ir Nacionalinė biblioteka, tikslas – parodyti, kaip migracija iš Europos ir į Europą bei pačiame žemyno viduje prisidėjo prie europietiškos kultūros ir visuomenės raidos.

Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“

„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“[2] Į Lietuvą atvyko bendrovės režisierius Aleksandras Gorskis. Filmą užsimota „gaminti“ vokiečių ir anglų kalbomis.[3]

Toliau skaityti

Serge‘o Barbeto atvira paskaita apie netikras naujienas

Gruodžio 14 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvė, II aukštas) žurnalistas Serge‘as Barbetas, Prancūzijos medijų ir informacinio raštingumo centro (CLEMI) direktorius, skaitys atvirą paskaitą apie netikras naujienas ir būdus, kaip apsisaugoti nuo manipuliacijos informacija. Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą. Norintieji gauti pažymėjimus kviečiami užsiregistruoti iš anksto, iki gruodžio 13 d. imtinai (nurodant savo vardą, pavardę, instituciją, šiuo el. adresu: matas.baltrukevicius@lnb.lt)

Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu į Vilnių atvykęs lektorius pristatys savo vadovaujamo centro (kurio steigėjas – Prancūzijos švietimo ministerija) patirtį sprendžiant aktualias su manipuliacija informacija ir netikromis naujienomis susijusias problemas medijų komunikacijoje, naujausias jaunimo ir visuomenės edukacijos priemones, išbandytas įvairiose edukacinėse programose Prancūzijoje.

Apie lektorių (Prancūzų instituto informacija):
Serge Barbet yra žurnalistas, savo karjerą pradėjęs rašytinėje žiniasklaidoje (1995–2001). Vėliau dirbo Liono apkrities vietinės valdžios administracijų patarėju (2001–2013), Moterų teisių, miestų, jaunimo ir sporto ministrės bei Švietimo, mokslo ir tyrimų ministrės patarėju žiniasklaidos ir pilietinio ugdymo klausimais (2014–2017). Nuo 2017 m. Barbet vadovauja Prancūzijos medijų ir informacinio raštingumo centrui, kurio misija – rengti mokytojus, kurti medijų ir informacinio raštingumo ugdymo priemones, organizuoti medijų raštingumo mokyklose veiklas, koordinuoti kasmet vykstančią „Medijų raštingumo mokyklose savaitę“, kuri suburia per 3 milijonus mokinių Prancūzijoje ir užsienyje.

Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“

Milda Kvizikevičiūtė

Rugsėjo 24 d. – spalio 7 d. Nacionalinėje bibliotekoje (atrijuje, III a.) bus eksponuojama vokiečių kilmės jėzuito mokslininko Anastasiaus Kircherio (1602–1680) gausiai iliustruota knyga Turris Babel. Toliau skaityti „Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“”

Olgai buvo lemta tapti primadona

Architektas Dubeneckis tas Vladimiras

Čia Kaune apsigyvent turėjo įnorį

Su žmona, kuriai primadona baleto

Lemta tapti, ėmė projektuot iš lėto

Iš pradžių namus, po to ir Karo rūmus

– Rašo poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Tarpukarinio Kauno atmosfera dvelkiantis eilėraštis publikuotas „Šiaurės Atėnuose“ (2018 09 07)

Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas

Ryškioji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė yra mūsų parodos-edukacijos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ , kurioje pristatome 1918-1940 m. Lietuvoje dirbusius ir jai nusipelniusius užsieniečius, herojė.

Žvilgsnis į nepamirštamą mitingą Vingio parke

Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Prieš 30 metų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakviesti, į Vingio parką plūdo tūkstančiai žmonių. Tam, kad dar kartą sau ir visam pasauliui primintų Lietuvos laisvės bylą, Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, jo pasekmes Baltijos šalims ir pareikalautų jas panaikinti. Fotografas L. Skirpstas įamžino nepamirštamo mitingo akimirkas ir emocijas. Parodos atidarymas vyko rugpjūčio 21 dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Toliau skaityti „Žvilgsnis į nepamirštamą mitingą Vingio parke”