T. Venclovos knygos „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašas

Kovo 10 d., penktadienį, radijo laida „Ryto allegro“ (LRT Klasika) sugrąžino į vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę, suteikdama progą  išgirsti Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašą. Per pristatymą žaismingą T. Venclovos pokalbį su bičiuliu eseistu, scenaristu Pranu Morkumi moderavo istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.

Knygos prisatymas: Tomas Venclova su žurnalistu Pranu Morkumi bei istoriku prof. habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu

LRT Klasika, „Ryto Allegro“ (nuo 54.00):  Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje garso įrašas 

Dialogas apie prarastą ir išsaugotą orumą

Nors daugelis Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ tekstų parašyti senokai, knygoje gvildenami klausimai aktualiai skamba ir šiandienos kontekste. Jaunas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas  knygą mini naujienų portalui 15 min. parašytame komentare:

Lietuvos viešoji erdvė itin palanki prarasto orumo paieškai, kurią savo straipsnių rinktinėje mini poetas Tomas Venclova. Čia viskas vis dar itin menka ir lengvai įgyjama bei taip pat lengvai prarandama: nuo pinigų iki asmenybės, nuo prezidento posto iki įvaizdžio visuomenėje.

Išsaugoti orumą ir pagarbą laikysena tokioje erdvėje, kur gandai ir istorijos apie pergales ir pralaimėjimus sklinda valandų greičiu, yra itin sunku. Būtent todėl autoritetų ir žmonių, gebančių paprastai išreikšti įžvalgas iš komplikuotos tikrovės, vis mažiau.

Taip yra todėl, kad rizika pasirinkus moralumo ir sąžiningos laikysenos pozicijas dar labiau išauga. Moralus ir principingas žmogus yra itin arti idioto. Ši tradicija nėra nauja ir seka nuo pat Antikos filosofo Diogeno iki Fiodoro Dostojevskio kunigaikščio Myškino.

Paulius Gritėnas : Neprarasti orumo

Tomo Venclovos ir Pauliaus Gritėno pokalbis >>
Jeilio universiteto profesorius apibrėžia intelektualo padėtį šiuolaikinėje visuomenėje, politinę tikrovę JAV, Europoje, Lietuvoje ir poezijos, klasikinės literatūros svarbą kartais sunkiai pakeliamoje tikrovėje.

Žmonių, knygų ir idėjų migracija: nauji leidiniai Tomo Venclovos bibliotekoje

Kai vieši Lietuvoje, Tomas Venclova užsuka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur saugoma jo asmeninė biblioteka. T. Venclova ją papildo naujais leidiniais – knygomis ir žurnalais, dažniausiai jie būna išleisti už Lietuvos ribų. Per pastarąjį apsilankymą poetas pradžiugino  padovanodamas 2015-2016 m. leidinių iš Rusijos, Lenkijos ir Austrijos.
Pernai lietuvių ir rusų kalbomis išėjusią knygą „Encomium insulae. Rinktiniai eilėraščiai. 1965–2015“ T. Venclova pristatė per vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę. Rinktinę, kurioje greta pateikiami eilėraščiai originalo kalba bei jų vertimai, Sankt Peterburge išleido Ivano Limbacho leidykla , pastaraisiais metais Rusijos skaitytojams pristačiusi nemažai lietuvių autorių knygų.  Ji išleido net kelias T. Venclovos knygas, per jį atrado kitus Lietuvos autorius. „Nežinojome, kas ta Lietuva, kokie rašytojai, pažinojome tik nuostabų publicistą T. Venclovą, kuris 2000-aisias parašė straipsnį mažai kam žinomo rusų poeto Vasilijaus Komarovskio poezijos knygai. 2008 metais mums pasiūlė išleisti jau mirusio rašytojo J. Kunčino romaną „Tūla“, tuomet paprašėme T. Venclovos parašyti įžangą“, – yra sakiusi I. Limbacho leidyklos vyr. redaktorė Irina Kravcova. Toliau skaityti „Žmonių, knygų ir idėjų migracija: nauji leidiniai Tomo Venclovos bibliotekoje”

Viešnia iš Glazgo universiteto

Glazgo universiteto doktorantė Gintarė Venzlauskaitė Nacionalinėje bibliotekoje, prie parodos parodos Lietuvių Šveicarija .
Dalios Cidzikaitės nuotr.

Kovo 6 dieną Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje apsilankiusi Glazgo universiteto doktorantė Gintarė Venzlauskaitė papasakojo apie savo šiuo metu atliekamą tyrimą „Nuo pokarinių Vakarų iki posovietinių Rytų: išvietinimų apraiškos, kolektyvinė atmintis ir Lietuvos diasporinė patirtis“. Neseniai šešias savaites praleidusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur spėjo pakalbinti apie 30 antrosios lietuvių emigracinės bangos atstovų, Gintarė po kelių dienų išvyksta į Rusiją  – įamžinti tremtį išgyvenusių lietuvių patirčių ir liudijimų.

Straipsnis apie G. Venzlauskaitę žurnale Lietuvė  >> 

http://lietuve.lt/lietuviai-svetur/glazgo-universiteto-doktorantes-akiratyje-istorijos-veju-isblaskyti-lietuviai

Tomo Venclovos knygos „Prarasto orumo beieškant“ pristatymas

Vilniaus knygų mugėje, kurios tema 2017 metais buvo lietuviški ženklai pasaulyje, buvo pristatyta Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinė „Prarasto orumo beieškant“, išleista Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Renginyje dalyvavo knygos autorius – poetas, publicistas, literatūrologas Tomas Venclova, žurnalistas Pranas Morkus, istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis ir gausus Knygų mugės lankytojų būrys. Didelė dalis susirinkusiųjų per pristatymą liko stovėti, o vėliau prie knygos autoriaus nusidriekė ilga autografo norinčių skaitytojų eilė.

Daugiau nuotraukųhttp://bit.ly/2lxwm4Z

„Eglyno snieguolės“ ir kitos veikliosios JAV lietuvės

Parengė Dalia Cidzikaitė


Skyrius „Moterų gyvenimas“ Čikagoje leidžiamame katalikiškame dienraštyje Draugas atsirado 1949 metais. Viena iš trijų skyrių redagavusių redaktorių, Stasė E. Semėnienė, rašo, jog jis „gimė“ su kunigo dr. Juozo Prunskio, nepriklausomoje Lietuvoje leisto laikraščio XX amžius redaktoriaus, atėjimu į Draugą ir jam tapus šeštadieninio priedo „Mokslas, Menas, Literatūra“, dar žinomo kaip kultūrinis priedas, redaktoriumi.

Semėnienė prisimena, jog vos pradėjus redaguoti „Moterų gyvenimą“ pirmasis jos rūpestis buvo „nutiesti draugiškumo bei bendradarbiavimo tiltą su vietinėmis lietuvėmis“, t. y. ankstesne lietuvių emigrančių banga. Naujosios redaktorės geros intencijos pasiteisino, į skyrių su entuziazmu rašė senosios kartos visuomenininkės, ypač tos, kurios aktyviai dalyvavo visuomeninėje tiek lietuvių, tiek amerikiečių veikloje. Metams bėgant, skyriuje atsirado ir informacijos apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių veiklą.

Toliau skaityti „„Eglyno snieguolės“ ir kitos veikliosios JAV lietuvės”