Kategorija: Asmenybės

Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kurio dalyviai trumpai apsilankė ir pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Valstybingumo erdvėje, kurios veiklas kuruoja DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai,  specialiai surengta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda. Rašytojai maloniai nustebo netikėtai pamatę savo darbus. „Nacionalinė biblioteka yra išskirtinė vieta, kurioje sistemingai kaupiame, renkame, fiksuojame lietuvių autorių knygas, išleistas užsienyje“, – pabrėžė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.  

Kristina Dryža apžiūri knygų ekspoziciją Valstybingumo erdvėje

Per susitikimą Nacionalinei bibliotekai buvo padovanota specialiai šiam suvažiavimui parengta pasaulio lietuvių rašytojų antologija „Egzodika“. Antologiją rengė VDU Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Mačianskaitė, LLTI doktorantas Saulius Vasiliauskas.

 „Būti lietuviu – ne vien lemtis, bet ir apsisprendimas. <…> Nenorime žiūrėti į juos ir jas [Pasaulio lietuvių rašytojus] kaip į egzotiškus kitus, kaip ir nenorime laikyti jų nei „tremtiniais“, nei egzilais“, [1]– elegantiškoje įžangoje rašo antologijos sudarytojai. Iš viso į „Egzodiką“ atrinkti 35 už Lietuvos ribų gyvenantys rašytojai. „Į antologiją įėjo ir vaikų literatūra, ir pjesės, ir prozinės miniatūros. „Egzodikoje“ galima rasti ir jau žinomų vardų, tokių kaip Antanas Šileika, Dalia Staponkutė ir pan. Bet yra ir tokių rašytojų, kurie nežinomi arba ilgai neberašo“, – per antologijos pristatymą Rašytojų klube sakė S. Vasiliauskas.[2]

Toliau skaityti „Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju”

Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 30 rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš 15-os šalių. Spalvingoje suvažiavimo renginių programoje – nuo lietuvių literatūros klasikos ir autorinės dalyvių kūrybos skaitymų iki specialiai šiam susitelkimui parengtos pasaulio lietuvių rašytojų antologijos pristatymo – gražus ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos indėlis: specialiai surengta ir pristatyta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda, pasaulio lietuvių rašytojai pakviesti į jaukų susitikimą ir pažintį su didžiausia šalies biblioteka.

Pasaulio lietuvių suvažiavimas surengtas remiantis keliomis intencijomis. Pirmoji, pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen, – siekis vienas kitą pažinti, pasidalyti skirtingomis patirtimis ir pasaulio suvokimu, pasverti, kokio galingumo yra pasaulio lietuvių rašytojų kūrybinės jėgos, kiek tvirtai įleistos šaknys į protėvių žemę. Šis suvažiavimas taip pat skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Toliau skaityti „Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje”

Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės

Šiemet minimos vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių balandžio 30 d. susidomėjusius subūrė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.


D.Vaitiekūnas pristatė A. Nykos-Niliūno dienoraščių fragmentus

Renginyje daugiausia dėmesio sutelkta į frankofoniškus A. Nykos-Niliūno kūrybos kontekstus: poeto atliktus prancūzų autorių kūrybos vertimus į lietuvių kalbą, jo santykį su Oskaro Milašiaus kūryba, taip pat biografijos detales, atliepiančias romanistikos studijas Lietuvoje ir pirmąsias pažintis su prancūzų dėstytojais. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus inicijuotame renginyje patys skyriaus darbuotojai pateikė platų, įvairius žanrus aprėpusį A. Nykos-Niliūno asmens bei kūrybos, vertimų pristatymą ir interpretavimą: nuo mokslinio pranešimo iki poezijos vertimų skaitymų ir dainų, kuriomis virto poeto eilės, atlikimo.

Toliau skaityti „Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės”

A. Nykos-Niliūno šimtmečiui skirtos popietės programa

  • P. Ž. Beranžė daina „Paukščiai“ (vert. A. Churginas).
  • V. Budreckaitės pranešimas apie VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojus ir A. Nykos-Niliūno studijų metus.
  • Daina „Tyloj“, pagal A. Nykos-Niliūno eilėraštį „Tyli daina“. Muzika – G. Storpirščio.
  • N. Kašelionienė pristato prancūziškuosius A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos kontekstus.
  • A. Nykos-Niliūno verstų eilėraščių skaitymai prancūzų ir lietuvių kalbomis. Skaito D. Cidzikaitė ir S. Kavoliūnienė.
  • Daina „Ruduo“, pagal A. Nykos-Niliūno eiles „Man buvo toks sunkus namų tuštumas“. Muzika – V. V. Landsbergio.
Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas.
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto, kuriame studijavo A. Nyka-Niliūnas, dėstytojai.

Kultūros žmonių portretai: Salomėja Nėris ir Vytautas Mačernis

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena – žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikmetis bei individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės.

Gegužės 13 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai  „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Pristatyme-diskusijoje dalyvaus knygų autorė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. Vakaro prelegentai diskutuos apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atsakys į klausytojų klausimus.

Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų ginama, kitų puolama, ir siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Knygoje taip pat vaizduojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.  

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei ar kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. Autorė rėmėsi V. Mačernio sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės atsiminimais ir jos ilgus metus saugotais poeto rašytais laiškais. Knygos autorė užsklandoje rašo: „V. Mačernio meilės laiškus ir leidimą tuoktis B. Vildžiūnaitė į muziejų atidavė tik 2016 metų rudenį. Supratau, kad gyvuoja meilės legenda.“

Nykos-Niliūno prancūziškieji kontekstai

2019-ieji oficialiai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Gražus sutapimas, kad šiemet minimos ir vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių kvies susidomėjusius susiburti Nacionalinėje bibliotekoje. Minėjime bus analizuojami prancūziškieji autoriaus kūrybos kontekstai, skaitomi rašytojo dienoraščių fragmentai. Renginyje skambės eilės prancūzų ir lietuvių kalbomis, jas papildys muzikinė programa. Plačiau: http://bit.ly/2VqR8s2