Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Kauno IX forto muziejus kviečia 9–12 kl. moksleivius į edukacinius užsiėmimus „Holokaustas Lietuvoje“.
Edukaciją galima rinktis iš trijų temų:
„Žydų kultūra ir pasiekimai“ (1 val.; rekomenduojama 9 val. kl. moksleiviams)
„Bausti negalima pasigailėti“ (1 val.)
„Išgelbėjęs gyvybę – išgelbsti pasaulį“ (1 val.)
Edukacijos vyks Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vasario 7 dieną nuo 10 val. iki 15 val. (laikas ir trukmė derinama pagal individualius poreikius). Galima rinktis vieną, dvi ar visas tris temas iš karto. Mažiausias dalyvių skaičius – 15, didžiausias – 30. Užsiėmimus ves Kauno IX forto muziejaus edukatorė.
Daugiau informacijos apie kiekvieną temą rasite adresu: http://www.9fortomuziejus.lt/edukacija/
Edukaciniai užsiėmimai nemokami!
Registracija el. paštu rima.mazeikiene@lnb.lt
1918 m. vasario 16 d. pradėtai kurti moderniai Lietuvos valstybei labai trūko profesionalų, todėl jos kūrėjų gretas 1918–1940 m. papildė nemenkas būrys mokslininkų, medikų, architektų, kariškių ir kitų sričių profesionalų iš užsienio. Kai kurie iš jų Lietuvoje atliko epizodinį vaidmenį, kiti pasiliko ilgiau, darniai įsiliedami į valstybės gyvenimą.
Parodoje „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ lietuvių ir anglų kalbomis pristatomos 28 iškilios asmenybės, 1918–1940 m. dirbusios Lietuvoje. Tai skirtingų tautybių žmonės, pagal profesiją arba išsilavinimą simboliškai sugrupuoti į vienuolika teminių stendų. Parodoje supažindinama su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais, gamtininkais, istorikais, kalbininkais, bibliotekininkais, matematikais, ekonomistais ir kultūros atstovais: pateikiama vizualioji informacija, trumpa personalijos biografija, svarbiausi nuopelnai Lietuvai, įdomiausias biografijos faktas ir citata – asmens mintys arba mintys apie asmenį. Parodoje publikuojamos iliustracijos iš įvairių Lietuvos ir pasaulio atminties saugojimo institucijų. Ekspozicijai naudotos knygos yra saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Buvau partizanų ryšininkė : prisiminimai / Teklė Pauliukonytė-Kalvinskienė. – Punskas : Aušra, 2016 (Punskas : Aušra). – 136 p. : iliustr., portr. Tiražas 300 egz. ISBN 978-83-65342-24-9
([Punskas] : „Aušros” l-klos sp.). – 273, [1] p. : lent.
Kelios brošiūros ispanų kalba pabrėžia, kokia svarbi lietuviškos kultūros dalis yra literatūra. Kazimiero Čibiro (Casimiro Verax) ,,La lucha de una nación por su prensa“ (,,Šalies kova už savo spaudą“) aiškina tyliosios kultūrinės rezistencijos istoriją spaudos draudimo metu carinėje Lietuvoje. Knygnešį apibūdina kaipo ,,rezistencijos simbolį“ ir ,,Lietuvos kultūros herojišką kankinį“. Aiškina, kad kitoms šalims spaudos laisvė yra normali ir tikėtina gyvenimo dalis, bet lietuviams tai ypač svarbu. Šiuo atžvilgiu pritaria Antano Vaičiulaičio ,,La literatura, guardián de la nación: historia de las letras lituanas“ (,,Literatūra, šalies globėja: lietuvių literatūros istorija“). Šioje literatūros istorijos santraukoje Vaičiulaitis aiškina, kad begalybė šalies kančių ir jos kova už nepriklausomybę yra stipriai susijusios su literatūra. Ši istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis ir todėl verta vertimo – pats pasirinkimas šias brošiūras parašyti ispanų kalba atskleidžia daug informacijos apie šalies istoriją ir vertybes. Galiausiai, kaip nurodo ,,La lucha…“ brošiura, Lietuvai literatūra yra kažkas ,,šventa“. 