„1943 m. pradžioje, pradėję pirmuosius reidus giliau į Vakarų Ukrainą, sovietų partizanai susidūrė su tūkstančiais vietinių kovotojų. Kai kurie iš jų turėjo šautuvus, dažnai – be taikiklių ar magazinų; kiti nešėsi tik kardus, iš dalgių pagamintas ietis, kirvius ar šautuvų imitacijas, padarytas iš langų skląsčių, kad žiūrint iš nuotolio atrodytų kaip tikri ginklai“, – šiais sakiniais prasideda Alexanderio Statievo knyga „The Soviet Counterinsurgency in the Western Borderlands“. 2013 m. Kembridžo universiteto leidyklos išleistoje knygoje analizuojama sovietų kova su antikomunistiniu pasipriešinimu Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kai šie kraštai buvo inkorporuoti į Sovietų Sąjungos sudėtį po Molotovo-Ribentropo pakto.
Daugiau apie knygą:
Apie autorių:
https://uwaterloo.ca/history/people-profiles/alexander-statiev


Joninės arba dar kitaip vadinamos Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją. Tuo metu šiauriniame pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės Lietuvoje švenčiamos jau keletą šimtmečių. Ši šventė simbolizuoja žmogaus ir gamtos susijungimą. Ypač reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai ir su jais susijusios apeigos: laužo deginimas, vainikų pynimas, plukdymas, įvairių žolelių rinkimas ir paparčio žiedo ieškojimas. Paparčio žiedas simbolizuoja pažinimą, laimę ir turtus. Nuo 2003 m. Joninės paskelbtos valstybine švente. Joninės jau keletą dešimtmečių švenčiamos ir išeivijoje. Vainikai Jonams ir Janinoms pinami JAV, Joninių laužai šviečia Pietų Amerikoje, paparčio žiedo ieškoma Australijoje, o lietuvių liaudies dainos skamba Europos atokiausiuose kampeliuose. Pasveikinkite visas Joanas, Džaninas, Janius, Ivanus, Žanas, Džonus, Hansus, Chuanus!
Kazys Jurgis Bėkšta (portug. Casimiro Beksta) gimė 1924 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje. Bėkšta – kunigas salezietis, misionierius, etnografas.
Prieš 125 metus gimė rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis. Šia proga pateikiame laišką dr. Jurgiui Šauliui (1879-1948), Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui ir Savickio kolegai diplomatui. Šis J. Savickio laiškas įdomus tuo, jog parašytas tarsi grožinės literatūros kūrinys. Jame atsiskleidžia kūrėjo gyvenimo detalės bei asmeniškas rašytojo bendravimas su diplomatu J. Šauliu.