Nesenstanti ,,Amerika pirtyje”

amerika pirt1899 m. rugpjūčio 20 d. spektaklis „Amerika pirtyje“ viešai suvaidintas Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Spektaklį režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis kartu buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino ir kiti tuo metu Palangoje viešėję lietuvių inteligentai: Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė.

Pjesė sulaukė didelio dėmesio ir turėjo reikšmės ne tik lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje, tačiau ir tautos identiteto formavimuisi. Komedijoje įžvelgta caro režimo kritika, to meto politinės situacijos pajuoka.

„Amerika pirtyje“ sukėlė lietuvių ir kitakalbių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija.

Šiandien pjesė yra aktuali ir statoma ne tik Kauno, Rokiškio dramos teatruose, tačiau ir išeivijoje. Apie tai galima paskaityti išeivijos laikraštyje „Draugas“ >>>

Šarūnas Bartas – naujojo lietuvių kino vėliavnešys

bartasŠarūnas Bartas gimė 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose. Š. Bartas – žinomas lietuvių kino filmų režisierius (šiuo metu kuriantis Prancūzijoje). 1986–1991 m. studijavo kinematografiją Maskvoje. Istorinio lūžio metu Bartas įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją „Kinema“ ir netrukus debiutavo dokumentiniu filmu „Praėjusios dienos atminimui“, kuris sulaukė itin daug dėmesio. 1991 m. po studijų Maskvoje, režsierius tapo ryškia kino figūra Europoje. Barto kinas išskiria specifine kalba ir filosofiškumu. Įdomu, jog pats kūrėjas vaidina savo režisuotuose filmuose „Koridorius“ ir „Eurazijos aborigenas“. Kinematografija:

Tofolarija, 1986 m.

Praėjusios dienos atminimui, 1989 m. („Wisselzak Trophy“ Tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio prizas )

Trys dienos (Three Days) 1991 m. (1992 m. FIPRESCI Berlyno kino festivalio prizas)

Koridorius, 1994 m. (1995 m. FIPRESCI apdovanojimas, 1995 m. C.I. C.A. E. apdovanojimas Torino Tarptautiniame Jauno Kino Festivalyje)

Mūsų nedaug (Few of Us), 1996 m. (2000 m. Venecijos filmų festivalio apdovanojimas)

Namai (A Casa), 1997 m.

Laisvė, 2000 m.

Europos vizijos (Visions of Europe) 2004 m.

Septyni nematomi žmonės (Seven Invisible Men), 2005 m.

Eurazijos aborigenas, 2010 m. („Sidabrinės gervės“ apdovanojimas nominacijoje „Geriausias režisierius“ ir „Geriausias vaidybinis filmas“)

2001 m. Šarūnas Bartas apdovanotas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Šia proga siūloma paskaityti įdomų interviu su režisieriumi apie kūrybą ir gyvenimą.

Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

Idėja surengti Pasaulio lietuvių kongresą kilo Draugijai užsienio lietuviams remti, kurios pirmininkas buvo Rapolas Skipitis.

Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas prasidėjo rugpjūčio 11-ąją, sekmadienį Kaune. Miestas buvo papuoštas tautinėmis vėliavomis, o miestiečiai sveikino atvykusius lietuvius. Išklilmės prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo iš Čikagos atvykęs prelatas Mykolas Krušas. Vėliau Valstybės teatre vyko Kongreso atidarymas, kuriame kalbą sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Atidaryme dalyvavo daug visuomenės veikėjų, politikų (Lietuvos prezidentai: Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius).

Pasibaigus Kongreso atidarymui Valstybės teatre, jo dalyviai žygiavo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kur sveikinimo žodį tarė tuometinis ministras pirmininkas Juozas Tūbelis bei „Draugo“ redaktorius L. Šimutis. Iškilmės Karo muziejaus sodelyje buvo baigtos sugiedojus Valstybės himną.

Iš viso Kongrese dalyvavo 105 įvairių šalių atstovai, kurie atvyko iš JAV, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Kanados ir kt. Pirmajame Pasaulio lietuvių kongrese svarstyti bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių klausimai. Kongreso metu buvo nutarta įkurti Pasaulio lietuvių sąjungą, kuri turėjo plėtoti kultūrinius ir ekonominius pasaulio lietuvių ryšius. Daugiau apie Kongresą galima paskaityti E pavelde >>>

Istorinė Prezidentūra dėkoja Lituanikos skyriui

Ketvirtadienį Istorinėje Prezidentūroje Kaune, minint Prezidento Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines, atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Daug vertingos medžiagos šios parodos rengėjams suteikė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyrius, kuriame saugoma užsienio lietuvių spauda.
padeka

Parodos ekspozicija atskleidžia dramatišką paskutiniųjų A. Smetonos gyvenimo metų istoriją. 1940 m., sovietams okupavus Lietuvą, valstybės vadovas su gausia šeima pasitraukė į Vokietiją, kurioje nebuvo pageidaujamas svečias. 1941 m., po klajonių po pasaulį, atvyko į JAV, ten turėjo įsikurti kaip privatus asmuo. Vis dėlto A. Smetonos visuomeninė ir politinė veikla Amerikoje buvo aktyvi: jis lankė lietuvių bendruomenes, skaitė paskaitas, susitikdavo su aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose akcentuodavo sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją. Veiklą nutraukė 1944 metų sausio 9 dieną namuose kilęs gaisras, per kurį A. Smetona žuvo.

Fotoreportažas iš parodos atidarymo >>

Dainų šventė Lietuvoje ir išeivijoje

Desktop6Europoje dainų šventės idėja gimė 1843 m. Šveicarijoje, ilgainiui dainų šventės pradėtos organizuoti Vokietijoje 1845–1928 m., Estijoje nuo 1869 m., Latvijoje nuo 1873 m., o Lietuvoje – 1924 m. Šiemet 90 metų mininčiai Dainų šventei daugiau nei 37 000 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių parengė 170 autorinių kūrinių programą.  Toliau skaityti „Dainų šventė Lietuvoje ir išeivijoje”

Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis

ALandsbergisVMazeliofotoAlgirdas Landsbergis (1924 m. birželio 23 d. Kybartai – 2004 m. balandžio 4 d. Fryportas, Niujorko valstija) – dramaturgas, prozininkas, žurnalistas. A. Landsbergis studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje studijavo anglistiką ir romanistiką, o vėliau mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių gimnazijose. Išeivijos lietuvių spaudoje pradėjo skelbti noveles, kritikos straipsnius, grožinės literatūros vertimus. Buvo vienas iš avangardinio žurnalo „Žvilgsniai“ (1946–1948 m.) bendradarbių ir redaktorių. 1949 m. išvyko į JAV. Ten dirbo įvairius darbus. 1957 m. Kolumbijos universitete baigė lyginamosios literatūros studijas. Bendradarbiavo radijo stotyse Amerikos balsas ir Laisvosios Europos radijas. 1965 m. tapo Ferli Dikinsono universiteto profesoriumi. Literatūros kritikos straipsnius skelbė periodikoje „Literatūros lankai“, „Darbininkas“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apie autoriaus kūrybą rošoma: „Debiutinis romanas „Kelionė“ – vienas pirmųjų moderniosios pokario prozos pavyzdžių lietuvių literatūroje. Jame modernistine stilistika vaizduojama Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikotarpis. Parašė novelių, joms būdinga temų įvairovė: rezistencija, išeivijos gyvenimo problematika, gausu netikėtų sugretinimų, paradoksalių situacijų, simbolių. Sukūrė pjesių, jose ryški modernistinė stilistika: įvykis vaizduojamas iš kelių perspektyvų per paradoksalų sugretinimą arba priešpriešą, simbolinamas. Kai kurios pjesės išverstos į anglų kalbą, statytos JAV, Kanados, Slovėnijos teatruose“. Toliau skaityti „Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis”