Kategorija: Datos

Čilės lietuvis Ignotas Domeika – maištininkas ir profesorius

207762002 metus UNESCO paskelbė geologo, minerologo Ignoto Domeikos (1802-1889), gyvenusio Čilėje, metais. Tais metais į Lietuvą buvo atvykę daug šio žinomo žmogaus palikuonių iš Čilės, JAV, Australijos, Norvegijos ir Lenkijos. Tada Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Ignoto Domeikos gyvenimas. Darbas ir indėlis į mokslą“. Konferencijoje dalyvavo ir viešnia iš Australijos Paz Domeyko, kurią teisėtai galėtume pavadinti savo proprosenelio biografe. Nors ji nėra profesionali istorikė ar mokslininkė, bet pastaraisiais laikais labai atsidėjusi tyrinėjo I. Domeikos biografiją ir asmeninį gyvenimą ir būtent daugiau ne kaip mokslininko, rašytojo ar visuomenės veikėjo, bet kaip šeimos žmogaus. Visa tai atsispindi ir 2002 m. Čilėje ispanų kalba išleistoje Paz Domeyko knygoje „Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802-1889)“ apie jos žymųjį proprosenelį ir mūsų kraštietį. Knyga parašyta remiantis dokumentine medžiaga, Ignoto Domeikos laiškais bei archyvu, kuris yra Domeikų šeimos Santjage nuosavybė. Knyga 2005 m. Pasirodė ir anglų kalba.

Reikia pasakyti, kad Domeikų giminė Čilėje labai gerbiama, jos atstovai dažnai užima aukštą padėtį visuomenėje. Čilės sostinėje Santjage 2001 m. I. Domeikos 200-osioms gimimo metinėms buvo įkurta Domeikos Ancutos kultūros draugija, kurios tikslas yra paremti ir plėsti tarptautines studijas, skirtas šio mokslininko gyvenimui, mokslinei ir kūrybinei veiklai tyrinėti.

Jonas Rimka

Milžinas paunksmėj

Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.

SruogaBalys Sruoga

Šiandien minime 66-ąsias rašytojo, dramaturgo, teatrologo, literatūros kritiko Balio Sruogos mirties metines. Savo kūrinius Balys Sruoga pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“, tačiau brandžiausius savo kūrinius parašė tarpukariu ir okupacijų metais („Milžino paunksmė“, „Apyaušrio dalia“). 1943 m. kovo 16 d. Balys Sruoga, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kuri vėliau buvo išversta į daugelį kalbų. Literatūrologas Algis Kalėda teigia: „[romane naudojama] sarkastiška ironija ir juodasis humoras (kalinių mušimo, lavonų tampymo scenos) – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos.“ Amžininkai Balį Sruogą atsimena kaip itin kontraversišką, tačiau be galo spalvingą ir talentingą asmenybę.

Iš Igno Šeiniaus atsiminimų apie Balį Sruogą: „„– Rytoj steigiam rašytojų draugiją. Nesispirk, jei nelaimė ištiktų – tave kas pasiūlytų nariu valdybon“. Mano argumentai, kad ne Lietuvoj gyvenu, nieko negelbėjo. O ar galėjo kokie argumentai paveikti, kai Balys Sruoga, nuo seniau vienas pats geriausių mano draugų, imdavo ir užsispirdavo.“

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-mečio gimimo sukakčiai. – Vilnius, 1996, p. 244.

Spalio 16 d., trečiadienį, 17 val. Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus kviečia į vakarą „Esu įkaitas už savo tautą…“, skirtą rašytojo Balio Sruogos mirties metinėms ir įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 70-mečiui. Dalyvauja prof. Reda Pabarčienė, akademikas Jurgis Brėdikis, aktorius Saulius Bagaliūnas, smuikininkė Jurgita Gelūnaitė-Tervydienė.

Icchokas Meras: „Nėra tik juoda, tik balta“.

Icchokas Meras

Icchokas Meras – žydų kilmės rašytojas, scenaristas. Prozininkas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje, buvo išgelbėtas nuo mirties ir užaugo žemaičių valstiečių šeimoje. 1958 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi. Nuo 1972 m. gyvena ir kuria Izraelyje.

1960 m. Icchokas Meras debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Vėliau autorius išleido apsakymų knyga „Žemė visada gyva“, romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas“ ir „Sara“. Rašytojas keletą metų aktyviai dirbo kine, parašė scenarijus filmams „Birželis vasaros pradžia“, „Kai aš mažas buvau“, „Maža išpažintis“.

Daugelio Icchoko Mero knygų tematika remiasi žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Savo romanuose Icchokas Meras tikrovės įvykių nesistengia atkurti nuosekliai, taip kaip jie vyko – jam svarbiausia išryškinti tų įvykių prasmę ir vaizdą. Mero romanai, sukomponuoti iš atskirų, kartais beveik savarankiškų apsakymų. Savo kūryboje autorius naudoja pasakos, baladės, fantastinių apsakymų elementus.

Kūryba versta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. I. Meras rašė ir teberašo tik lietuviškai.

Icchokas Meras yra pelnęs nemažai literatūros ir meno premijų. 1995 metais Icchokas Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2010 m. Nacionalinės premijos laureatas.

Liūtas Mockūnas: „Spėju, jog išeivijos kritika pergyvens jos literatūrą“.

liutas_mockunasRugsėjo 30 d. gimė lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūrologas, kultūrologas, o taip ir „Akiračių“ redaktorius bei „Santaros-Šviesos“ federacijos narys Liūtas Mockūnas.

1944 m. Liūtas Mockūnas su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Ten mokėsi lietuvių gimnazijoje, o 1949 metais persikėlė į JAV. Filadelfijoje baigė technologijos universitetą. Mockūnas ilgai dirbo inžinieriumi Čikagoje. Vėliau pradėjo aktyviai dalyvauti lietuvių išeivių kultūrinėje veikloje. Dalyvavo ne tik „Santaros-Šviesos“ veikloje, bet ir bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Margutis“, „Metmenys“), nuo 1969 metų buvo „Akiračių“ ilgametis redaktorius.

Liūtas Mockūnas paskelbė nemažai straipsnių apie moderniąją lietuvių literatūrą, prisidėjo prie R.Šilbajorio „Žodžiai ir prasmė“ (1982), A.Škėmos „Raštai“ (t. 3, 1985), „Egzodo literatūros atšvaitai“ (1989, Vilniuje), V.Trumpos „Lietuva XIX amžiuje“ (1989), „Pokalbių akiračiai“ (1991) knygų sudarymo bei redagavimo. 1997 m. išleido įdomią studiją apie lietuvių rezistenciją ir išeivijos vaidmenį joje „Pavargęs herojus“.

2005 metais visuomenininkas sugrįžo gyventi į Lietuvą. Tėvynėje jis taip pat aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą, prisidėjo prie „Akiračių“ perkėlimo į Lietuvą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, rašė istorijos, kultūros, literatūros klausimais.

Liūtas Mockūnas prisimenamas kaip tolerantiškas, charizmatiškas žmogus, kuris savo energija ir kūrybiškumu į naujus projektus įtraukdavo ne tik bendraminčius, bet ir jaunimą.

Čikagoje paminėta Tarptautinė taikos diena

chicago.mfa.ltindex.php1233107283Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Čikagoje atstovai rugsėjo 20 dieną dalyvavo kasmetinėje Taikos dienos šventėje Daley Center Plaza aikštėje miesto centre. Šiais metais jubiliejiniame 35-ąjame Taikos dienos minėjime savo šalis atstovavo ir nacionalines vėliavas pagerbė Čikagoje reziduojančių konsulinių įstaigų, įvairių šalių tautinių organizacijų ir bendruomenių atstovai, visuomenininkai, žymūs miesto veikėjai. Miestiečiai iškėlus kiekvienos šalies vėliavą linkėjo  šiai šaliai taikos. Tautiniu drabužiu pasipuošusiai konsulato atstovei iškėlus trispalvę aikštėje nuskambėjo linkėjimas ir Lietuvai: „Peace in Lithuania“.

Tarptautinė taikos diena imta minėti nuo 1981 metų. Jungtinių tautų organizacija Taikos dieną nutarė paskelbti rugsėjo 21-ąją. Nuo 2002 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos iniciatyva Taikos diena minima kasmet visame pasaulyje. Šiais metais Taikos diena paminėta net 65-iose pasaulio šalyse. Įvairūs renginiai, eisenos už taiką vyko daugiau negu 400 skirtingų pasaulio miestų.

Lietuviai nusprendė šia proga surengti didžiausią „flashmobą“ – „One Day One Dance“. Rugsėjo 21-osios popietę sostinės gyventojai susirinko V.Kudirkos aikštėje, kur VŠĮ „Savanorių centras“ bei „Showmakers“ akademija organizavo bendrą šokį, skirtą paminėti Taikos dieną.

Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.

Upton_Beall_Sinclair_Jr1878 m. rugsėjo 20 d. gimė garsus amerikiečių rašytojas Upton Sinclair. Rašytojo romanas „Džiunglės“ laikomas vienu reikšmingiausių kūrinių visoje Amerikos literatūros istorijoje. Derėtų pridurti, ne stipriausias, o reikšmingiausias visuomenės, kultūros gyvenime, turėjęs didelę įtaką ir šalies istorijai. Remdamasis faktais, kūrėjas atskleidė Čikagos skerdyklų tamsiuosius užkaborius, valdžios pareigūnų korupciją. Knyga sukėlė tikrą ažiotažą JAV. Toliau skaityti „Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.”