„Tautos likimas yra sprendžiamas ne tik krašte, bet ir visur, kur yra jos vaikų.”
Juozas Girnius gimė 1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiuose (Utenos apskritis). Ten baigė mokyklą. 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. Studijuodamas universitete, susidomėjo egzistencine filosofija. Diplominio darbo objektu pasirinko Martino Haidegerio filosofiją. Po studijų tobulinosi Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1939–1940 m., bendradarbiavo su leidiniu Židinys. 1941–1943 m. Kauno universitete dėstė filosofijos kursą. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje bendradarbiavo leidiniuose Žiburiai, Tėviškės garsas ir Aidai. Juozas Girnius mokytojavo Niurtingeno ir Švabiš Gmiundo lietuvių stovyklų gimnazijose. 1949 m. filosofas atvyko į Ameriką. JAV filosofas prancūzų kalba parašė disertaciją Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika, už kurią 1951 m. Monrealio universitetas (Kanada) suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Juozas Girnius 17 metų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. Patys svarbiausi filosofo darbai: Žmogus be Dievo (1964), Idealas ir laikas (1966), Žmogaus problema technikos amžiuje (1998). Reikšmingu darbu tapo įžanginis straipsnis Žemės antologijoje (1951), atskleidžiantis poetų žemininkų kūrybos konceptą.
Kviečiame pasižiūrėti Arvydo Reneckio video interviu apie filosofą išeivį Juozą Girnių: „Čia iš mano serijos Mieli bičiuliai, kuriuos man yra tekę susitikti ir kuriuos dar gal susitiksiu. 1991 m. buvau Bostone pas dr. J.Girnių. Mes išsišnekėjome apie „viską”. Nuo egzistencializmo iki Žmogaus be Dievo. Jis buvo tas laisvasis lietuvis, kuris buvo įkalintas bandyme suvokti Šeimą, Tautą ir Dievą. Aš juo lig šiol žaviuosi. Tie dūmai iš pypkės – tai tik pradžia geriausio mano gyvenime interviu, kai aš tyliu, žmogus neturi, ką sakyti ir tada kalba”.
Nelė Mazalaitė gimė 1907 m. rugsėjo 2 dieną Darbėnuose, Kretingos rajone. 1924 metais pradėjo publikuoti pirmuosius eilėraščius, o 1929 metais – noveles. 1940 m. baigusi Klaipėdos gimnaziją dirbo valstybės tarnautoja Kaune. Nelė Mazailtė aktyviai dalyavo moterų rašytojų rengiamuose literatūriniuose vakaruose, rašė kūrinius vaikams, buvo Lietuvių rašytojų draugijos narė. Autorės kūrybą spausdino įvairūs periodiniai leidiniai: „Rytas“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji vaidilutė“, „Židinys“, „Ateitis“, „Aidai“. 1944 m. Nelė Mazalaitė pasitraukė į Vokietiją. Rašytoja išeivijoje taip pat aktyviai veikė: rašė publicistinius straipsnius, rengė montažus lietuvių šventėms. 1949 m. kūrėja persikėlė į JAV, apsigyveno Brukline. 
