Kategorija: Datos

Milžinas paunksmėj

Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.

SruogaBalys Sruoga

Šiandien minime 66-ąsias rašytojo, dramaturgo, teatrologo, literatūros kritiko Balio Sruogos mirties metines. Savo kūrinius Balys Sruoga pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“, tačiau brandžiausius savo kūrinius parašė tarpukariu ir okupacijų metais („Milžino paunksmė“, „Apyaušrio dalia“). 1943 m. kovo 16 d. Balys Sruoga, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kuri vėliau buvo išversta į daugelį kalbų. Literatūrologas Algis Kalėda teigia: „[romane naudojama] sarkastiška ironija ir juodasis humoras (kalinių mušimo, lavonų tampymo scenos) – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos.“ Amžininkai Balį Sruogą atsimena kaip itin kontraversišką, tačiau be galo spalvingą ir talentingą asmenybę.

Iš Igno Šeiniaus atsiminimų apie Balį Sruogą: „„– Rytoj steigiam rašytojų draugiją. Nesispirk, jei nelaimė ištiktų – tave kas pasiūlytų nariu valdybon“. Mano argumentai, kad ne Lietuvoj gyvenu, nieko negelbėjo. O ar galėjo kokie argumentai paveikti, kai Balys Sruoga, nuo seniau vienas pats geriausių mano draugų, imdavo ir užsispirdavo.“

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-mečio gimimo sukakčiai. – Vilnius, 1996, p. 244.

Spalio 16 d., trečiadienį, 17 val. Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus kviečia į vakarą „Esu įkaitas už savo tautą…“, skirtą rašytojo Balio Sruogos mirties metinėms ir įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 70-mečiui. Dalyvauja prof. Reda Pabarčienė, akademikas Jurgis Brėdikis, aktorius Saulius Bagaliūnas, smuikininkė Jurgita Gelūnaitė-Tervydienė.

Icchokas Meras: „Nėra tik juoda, tik balta“.

Icchokas Meras

Icchokas Meras – žydų kilmės rašytojas, scenaristas. Prozininkas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje, buvo išgelbėtas nuo mirties ir užaugo žemaičių valstiečių šeimoje. 1958 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi. Nuo 1972 m. gyvena ir kuria Izraelyje.

1960 m. Icchokas Meras debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Vėliau autorius išleido apsakymų knyga „Žemė visada gyva“, romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas“ ir „Sara“. Rašytojas keletą metų aktyviai dirbo kine, parašė scenarijus filmams „Birželis vasaros pradžia“, „Kai aš mažas buvau“, „Maža išpažintis“.

Daugelio Icchoko Mero knygų tematika remiasi žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Savo romanuose Icchokas Meras tikrovės įvykių nesistengia atkurti nuosekliai, taip kaip jie vyko – jam svarbiausia išryškinti tų įvykių prasmę ir vaizdą. Mero romanai, sukomponuoti iš atskirų, kartais beveik savarankiškų apsakymų. Savo kūryboje autorius naudoja pasakos, baladės, fantastinių apsakymų elementus.

Kūryba versta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. I. Meras rašė ir teberašo tik lietuviškai.

Icchokas Meras yra pelnęs nemažai literatūros ir meno premijų. 1995 metais Icchokas Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2010 m. Nacionalinės premijos laureatas.

Liūtas Mockūnas: „Spėju, jog išeivijos kritika pergyvens jos literatūrą“.

liutas_mockunasRugsėjo 30 d. gimė lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūrologas, kultūrologas, o taip ir „Akiračių“ redaktorius bei „Santaros-Šviesos“ federacijos narys Liūtas Mockūnas.

1944 m. Liūtas Mockūnas su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Ten mokėsi lietuvių gimnazijoje, o 1949 metais persikėlė į JAV. Filadelfijoje baigė technologijos universitetą. Mockūnas ilgai dirbo inžinieriumi Čikagoje. Vėliau pradėjo aktyviai dalyvauti lietuvių išeivių kultūrinėje veikloje. Dalyvavo ne tik „Santaros-Šviesos“ veikloje, bet ir bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Margutis“, „Metmenys“), nuo 1969 metų buvo „Akiračių“ ilgametis redaktorius.

Liūtas Mockūnas paskelbė nemažai straipsnių apie moderniąją lietuvių literatūrą, prisidėjo prie R.Šilbajorio „Žodžiai ir prasmė“ (1982), A.Škėmos „Raštai“ (t. 3, 1985), „Egzodo literatūros atšvaitai“ (1989, Vilniuje), V.Trumpos „Lietuva XIX amžiuje“ (1989), „Pokalbių akiračiai“ (1991) knygų sudarymo bei redagavimo. 1997 m. išleido įdomią studiją apie lietuvių rezistenciją ir išeivijos vaidmenį joje „Pavargęs herojus“.

2005 metais visuomenininkas sugrįžo gyventi į Lietuvą. Tėvynėje jis taip pat aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą, prisidėjo prie „Akiračių“ perkėlimo į Lietuvą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, rašė istorijos, kultūros, literatūros klausimais.

Liūtas Mockūnas prisimenamas kaip tolerantiškas, charizmatiškas žmogus, kuris savo energija ir kūrybiškumu į naujus projektus įtraukdavo ne tik bendraminčius, bet ir jaunimą.

Čikagoje paminėta Tarptautinė taikos diena

chicago.mfa.ltindex.php1233107283Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Čikagoje atstovai rugsėjo 20 dieną dalyvavo kasmetinėje Taikos dienos šventėje Daley Center Plaza aikštėje miesto centre. Šiais metais jubiliejiniame 35-ąjame Taikos dienos minėjime savo šalis atstovavo ir nacionalines vėliavas pagerbė Čikagoje reziduojančių konsulinių įstaigų, įvairių šalių tautinių organizacijų ir bendruomenių atstovai, visuomenininkai, žymūs miesto veikėjai. Miestiečiai iškėlus kiekvienos šalies vėliavą linkėjo  šiai šaliai taikos. Tautiniu drabužiu pasipuošusiai konsulato atstovei iškėlus trispalvę aikštėje nuskambėjo linkėjimas ir Lietuvai: „Peace in Lithuania“.

Tarptautinė taikos diena imta minėti nuo 1981 metų. Jungtinių tautų organizacija Taikos dieną nutarė paskelbti rugsėjo 21-ąją. Nuo 2002 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos iniciatyva Taikos diena minima kasmet visame pasaulyje. Šiais metais Taikos diena paminėta net 65-iose pasaulio šalyse. Įvairūs renginiai, eisenos už taiką vyko daugiau negu 400 skirtingų pasaulio miestų.

Lietuviai nusprendė šia proga surengti didžiausią „flashmobą“ – „One Day One Dance“. Rugsėjo 21-osios popietę sostinės gyventojai susirinko V.Kudirkos aikštėje, kur VŠĮ „Savanorių centras“ bei „Showmakers“ akademija organizavo bendrą šokį, skirtą paminėti Taikos dieną.

Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.

Upton_Beall_Sinclair_Jr1878 m. rugsėjo 20 d. gimė garsus amerikiečių rašytojas Upton Sinclair. Rašytojo romanas „Džiunglės“ laikomas vienu reikšmingiausių kūrinių visoje Amerikos literatūros istorijoje. Derėtų pridurti, ne stipriausias, o reikšmingiausias visuomenės, kultūros gyvenime, turėjęs didelę įtaką ir šalies istorijai. Remdamasis faktais, kūrėjas atskleidė Čikagos skerdyklų tamsiuosius užkaborius, valdžios pareigūnų korupciją. Knyga sukėlė tikrą ažiotažą JAV. Toliau skaityti „Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.”

In memoriam filosofui Juozui Girniui (1915-05-23 Sudeikiai, 1994-09-13 Bostonas)

Juozas Girnius„Tautos likimas yra sprendžiamas ne tik krašte, bet ir visur, kur yra jos vaikų.”

Juozas Girnius gimė 1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiuose (Utenos apskritis). Ten baigė mokyklą. 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. Studijuodamas universitete, susidomėjo egzistencine filosofija. Diplominio darbo objektu pasirinko Martino Haidegerio filosofiją. Po studijų tobulinosi Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1939–1940 m., bendradarbiavo su leidiniu Židinys. 1941–1943 m. Kauno universitete dėstė filosofijos kursą. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje bendradarbiavo leidiniuose Žiburiai, Tėviškės garsas ir Aidai. Juozas Girnius mokytojavo Niurtingeno ir Švabiš Gmiundo lietuvių stovyklų gimnazijose. 1949 m. filosofas atvyko į Ameriką. JAV filosofas prancūzų kalba parašė disertaciją Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika, už kurią 1951 m. Monrealio universitetas (Kanada) suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Juozas Girnius 17 metų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. Patys svarbiausi filosofo darbai: Žmogus be Dievo (1964), Idealas ir laikas (1966), Žmogaus problema technikos amžiuje (1998). Reikšmingu darbu tapo įžanginis straipsnis Žemės antologijoje (1951), atskleidžiantis poetų žemininkų kūrybos konceptą.

Kviečiame pasižiūrėti Arvydo Reneckio video interviu apie filosofą išeivį Juozą Girnių: „Čia iš mano serijos Mieli bičiuliai, kuriuos man yra tekę susitikti ir kuriuos dar gal susitiksiu. 1991 m. buvau Bostone pas dr. J.Girnių. Mes išsišnekėjome apie „viską”. Nuo egzistencializmo iki Žmogaus be Dievo. Jis buvo tas laisvasis lietuvis, kuris buvo įkalintas bandyme suvokti Šeimą, Tautą ir Dievą. Aš juo lig šiol žaviuosi. Tie dūmai iš pypkės – tai tik pradžia geriausio mano gyvenime interviu, kai aš tyliu, žmogus neturi, ką sakyti ir tada kalba”.