Ruduo – metas prozai ir kūrybai!

Parengė Deimantė Žukauskienė


Venesuelos lietuvių žurnalas „Tėvų kelias“ skelbia literatūrinį konkursą jaunimui. Konkurso tikslas – skatinti jaunimą rašyti ir kalbėti gimtąją lietuvių kalba. „Kad pagelbėti tėvams išlaikyti savo vaikuose gimtąjį žodį ir raštą“. Tekste raginama nepamiršti savo lietuviškų šaknų. Simboliška, jog konkursas sutampa su lietuvių kalbai ypač svarbiu įvykiu – spaudos atgavimo sukaktimi. Skelbime kviečiama dalintis prisiminimais, eilėraščiais, vertimais, proza apie gyvenimą Lietuvoje, Vokietijoje, Venesueloje. Kūrybos vertinimo komisija – Venesuelos lietuvių bendruomenės kultūros veikėjai bei rašytojai. Žurnalo bendraautoriai skaitytojus skatina prisidėti: vaikus rašyti, o bendruomenės narius finansiškai paremti konkursą. Numatomi piniginiai prizai: pradinių klasių mokiniams 20, 15, 10 bolivarų, o aukštesnių klasių mokiniai bus apdovanoti 30, 25, 20 bolivarų piniginiu prizu.

Visi dalyvaujantieji konkurse gaus nemokamai du egzempliorius „Tėvų kelio“, kad galėtų turėti sau atminčiai ir padovanoti savo prieteliui.


Tėvų kelias, 1955, Nr. 1(63) (sausis-kovas). P. 1211.

Rugsėjo 23 d. – spalio 31 d.: paroda „Kanados lietuvių bendruomenė“ Valstybingumo erdvėje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai ir svečiai kviečiami aplankyti nuo rugsėjo 23 d. Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą, supažindinančią su Kanados lietuvių bendruomene (KLB) ir per 67-erius metus jos nuveiktais politiniais, kultūriniais, švietimo ir kitais darbais. Parodos rengėjai – Kanados lietuvių muziejus-archyvas ir Kanados lietuvių bendruomenė.

Toliau skaityti „Rugsėjo 23 d. – spalio 31 d.: paroda „Kanados lietuvių bendruomenė“ Valstybingumo erdvėje”

Naujausiame OIKOS numeryje – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjų publikacijos

Naujausiame Vytauto didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidžiamo žurnalo OIKOS, skirto lietuvių migracijos ir diasporos studijoms, numeryje (2019, Nr. 1/27) rasite trijų Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimo departamento darbuotojų publikacijas. Vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė rašo apie Kanadoje angliškai kūrusią pirmosios lietuvių emigracinės bangos Kanadoje rašytoją Magdaleną Raškevičiūtę-Eggleston, jos kūrybinį bei archyvinį palikimą. Žurnalo recenzijų skyriuje rasite vyr. metodininkės-tyrėjos dr. Ilonos Strumickienės recenziją apie praėjusiais metais išleistą Artūro Grickevičiaus monografiją „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“ (Kaunas, 2018) ir vyr. metodininkės-tyrėjos dr. Inos Ėmužienės straipsnį „Trijų Baltijos šalių bendrystės pėdsakai BATUN’o veikloje“ apie JAV estės Sirje Okas Ainso parašytą knygą „The Story of BATUN – Baltic Appeal to the United Nations (1966-1991)“ (US, 2018). 

Naujausią (ir senesnius) OIKOS numerius galima nemokamai skaityti internete adresu: https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/32272 

Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.“

2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama gausybė renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu.

Toliau skaityti „Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.“”

Lituanistinė periodika atveriama tyrėjui, tvarkytojui ir kolekcininkui

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1, Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. K. 1–2. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.


1823 m. Tilžėje pasirodęs lietuvių periodikos pirmtakas „Nusidavimai Dievo karalystėje“ pradėjo mūsų periodinės spaudos istoriją. Poligrafiniu būdu iki 1940 m. visame pasaulyje (nuo Kinijos iki Urugvajaus) buvo išleisti net 1782 periodiniai leidiniai lietuvių kalba. Šį skaičių nacionalinės bibliografijos rengėjai pateikė po ilgus dešimtmečius trukusio bibliografinio tyrimo. Išleidus naują „Lietuvos bibliografijos“ tomą į mokslo apyvartą įvesta daug nežinomų senosios periodikos leidinių, atskleista gausybė pavardžių (redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų ir kt.), paskelbtos leidinių saugojimo vietos. Svarbiausia: paklotas rimtas pagrindas tyrėjams pažinti periodiką kaip istorijos šaltinį, atminties institucijoms – suvokti saugomų leidinių vertę, kolekcininkams – perprasti kryptingų paieškų galimybes. Su lietuvių spaudos istorija supažindina dr. Tomas Petreikis studijoje „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje apibendrinami naujausi bibliografiniai duomenys, pateikiamas nuoseklus lietuvių periodikos profesionalizacijos portretas. Kiekvienas skaitytojas su šia knyga dirbs individualiai, bet jų dėmesiui yra parengtos asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, publikavimo vietų, spaustuvių ir nerastų leidinių rodyklės. Rodyklę papildo reikšmingiausių periodinių leidinių iliustracijos.

Leidinį platina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/isigykite

Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau

Parengė Dalia Cidzikaitė


Vytauto A. Graičiūno laiško broliui į Ameriką pirmojo puslapio fragmentas

Nors pirmosios nepriklausomybės laikais Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, buvo vadinama „mažuoju Paryžiumi“, kur pasirengimas vienam aukštuomenės vakarėliui kainuodavo apie 350 litų, Laisvės alėjoje ir senamiestyje netrūko siuvyklų, kurios siuvo drabužius pagal naujausias iš Paryžiaus atkeliaujančias madas, ir kurį turėjo aplankyti ir specialiame punkte atsižymėti visi tarptautinių Monte Carlo lenktynių dalyviai, jis anaiptol neprilygo tuometiniam Londonui ar Čikagai. Tai savo kailiu galėjo patirti tie lietuviai, kurie, šaliai tapus nepriklausoma, nusprendė apsigyventi Lietuvoje.

1926 m. birželio 30 d. angliškai parašytame laiške broliui Algirdui neseniai į Lietuvą su žmona, garsia aktore ir režisiere Une Babickaite-Baye atvykęs Vytautas Andrius Graičiūnas rašo, kad jis beveik baigia paskęsti persikraustymo rūpesčiuose. Pasak jo, jis apgailestauja ne todėl, kad nusprendė apsigyventi Lietuvoje, bet kad atvyko gyvenimui Lietuvoje visiškai nepasirengęs.

Toliau skaityti „Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau”