Kategorija: Diasporos tyrėjams

Nacionalinė biblioteka jau ketvirtą kartą surengė diasporos tyrėjų seminarą

Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje įvyko jau 4-asis tarpdisciplininis diasporos tyrėjų seminaras, į kurį susirinko iš skirtingų perspektyvų į lietuvių gyvenimą bei veiklą užsienyje žvelgiantys akademikai. Iniciatyva per seminarus burti diasporos tyrėjus Nacionalinėje bibliotekoje gimė 2014 m. pavasarį, todėl šie renginiai tradiciškai vyksta antrojoje pavasario pusėje. Nacionalinės bibliotekos erdvė yra labai palanki diasporos tyrinėjimams, nes čia kaupiama lituanika – ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra: užsienyje išleistos lietuvių autorių knygos, lietuvių diasporos laikraščiai ir žurnalai, užsienio autorių darbai apie Lietuvą ir kt. Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka jau ketvirtą kartą surengė diasporos tyrėjų seminarą”

Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams. 2017-ųjų kovas ir balandis

Lietuvių diaspora

 Litwini / pod redakcją Lecha M. Nijakowskiego ; Sejm Rzeczypospolitej Polskiej. – Warszawa : Wydawnictwo Sejmowe, 2013. – 226 p. : iliustr., diagr., lent.. – (Mniejszości Narodowe i Etniczne w Polsce)

Bibliogr. išnašose

ISBN 978-83-7666-258-9

Plačiau apie seriją „Mniejszości narodowe i etniczne w Polsce“: https://wydawnictwo.sejm.gov.pl/wydawnictwo_sejmowe.nsf/products.xsp?S=C586948F8A0168AFC1257E05002E0010

Rygos lietuvių vidurinė mokykla, 1991-2011 = Rīgas Lietuviešu vidusskola, 1991-2011 / [knygutę sudarė: A. Treija, J. Nagle, D. Isakiene, N. Jokubauska, R. Žalnierius]. – [Rīga] : [Rīgas Lietuviešu vidusskola], [2011]. – 184 p. : iliustr., faks., portr.

Gretut. tekstas liet., latv.

Apie mokyklą: http://www.delfi.lt/news/daily/education/i-rygos-lietuviu-vidurine-mokykla-verziasi-ir-latviai.d?id=68867450 Toliau skaityti „Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams. 2017-ųjų kovas ir balandis”

Kvietimas jungtis į draugiją!

Lietuvių diasporos istorinė raida, o ypatingai pastarųjų dešimtmečių išeivystės poslinkiai šiandien neleidžia sėdėti rankas sudėjus. Nors politikai nuolat kalba apie emigracijos perviršius ir išeivių susigrąžinimą, tačiau toli gražu reiškinys netapo nei valdomu, nei iki galo suprastu. Lietuvos visuomenė kiek perdėtai įtikėjo, kad viskas priklauso nuo valdžios. Yra daug viešojo sektoriaus įstaigų ir etatinių tyrinėtojų bei švietėjų, prisidedančių prie Lietuvių išeivijos pažinimo, prie giluminio diasporinės tautos raidos supratimo. Tačiau to nėra gana. Pasaulio lietuvių bendruomenė kaip organizacija, ir kaip tautinę atmintį bei jausmus išsaugojusių lietuvių visuma ir norėdama negalėtų rasti savanoriškai organizuotų Lietuvos piliečių partnerystės. Tokia yra buvusi XX a. ketvirtame dešimtmetyje, kuomet lietuvių pasaulio solidarumas buvo pasiekęs savo viršukalnes. Prie to pirmiausiai prisidėjo populiari ir įtakinga Draugija užsienio lietuviams remti. 1935 m. Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas iki šiolei yra laikytinas didžiausiu laimėjimu.

Šiandienis siekis mokytis iš Vasario 16-sios Respublikos pilietinės visuomenės pavyzdžių bei  migracijos iššūkių sudėtingumas veda prie idėjos telkti išeivijos istoriją, kultūrą ir paveldą išmanančių tyrėjų bei švietėjų jėgas. Jau turėtų darytis aišku, kad esamų akademinių, kultūros bei edukacijos įstaigų ir etatinių darbininkų energijos nebeužtenka. Valstybinės įstaigos turi savo kompetencijos ribas, o tos ribos suskaldo esamą pajėgumą ir emocinį lauką, atskiria nuo užribyje liekančių, didelę patirtį ir pasišventimą pasaulio lietuvių pažinimui rodančių mūsų visuomenės aktyvių narių. Tad Draugija, vienijanti visos Lietuvos mokslininkus, pedagogus, muziejininkus, bibliotekininkus, visą tarpdisciplininę inteligentišką bendruomenę yra prasminga. Turime daryti viską, kas mūsų žemėje didintų išeivijos pažinimą, stiprintų jausmus, kad esame vienos tautos vaikais. Vardan bendro gėrio, lietuvių pasaulio solidarumo ir stiprybės ištverti visus globalizacijos iššūkius!

Kviečiame prisidėti prie iniciatyvos. Puikus tokio inicijuojančio susirinkimo pretekstas – kovo 31 d. vyksianti mokslinė konferencija Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Konferencijos Algirdas Julius Greimas intelektualinėje egzilio istorijoje programa >> 

Viešnia iš Glazgo universiteto

Glazgo universiteto doktorantė Gintarė Venzlauskaitė Nacionalinėje bibliotekoje, prie parodos parodos Lietuvių Šveicarija .
Dalios Cidzikaitės nuotr.

Kovo 6 dieną Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje apsilankiusi Glazgo universiteto doktorantė Gintarė Venzlauskaitė papasakojo apie savo šiuo metu atliekamą tyrimą „Nuo pokarinių Vakarų iki posovietinių Rytų: išvietinimų apraiškos, kolektyvinė atmintis ir Lietuvos diasporinė patirtis“. Neseniai šešias savaites praleidusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur spėjo pakalbinti apie 30 antrosios lietuvių emigracinės bangos atstovų, Gintarė po kelių dienų išvyksta į Rusiją  – įamžinti tremtį išgyvenusių lietuvių patirčių ir liudijimų.

Straipsnis apie G. Venzlauskaitę žurnale Lietuvė  >> 

http://lietuve.lt/lietuviai-svetur/glazgo-universiteto-doktorantes-akiratyje-istorijos-veju-isblaskyti-lietuviai

Knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymą. Jame dalyvaus: serijos „Lithuanian Studies without Borders“ redaktorius Darius Staliūnas, knygos sudarytojos Giedrė Jankevičiūtė ir Rasutė Žukienė, knygos autorės Larisa Lempertienė, Natalija Arlauskaitė, Agnė Narušytė ir Rūta Stanevičiūtė.

2016 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista pirmoji serijos „Lithuanian Studies without Borders“ knyga – „The Art of Identity and Memory: Toward a Cultural History of the Two World Wars in Lithuania“ (American Studies Press; sud. VDU Menų fakulteto dėstytoja profesorė Rasa Žukienė ir LKTI mokslininkė Giedrė Jankevičiūtė). Lietuvos autorių parašyta knyga skirta vizualiosios kultūros studijoms, karų ir meninės kultūros sąveikai.

Knygoje analizuojamas poveikis, kurį vizualioji kultūra, literatūra, muzika patyrė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų epochoje. Pasak prof. Mordechai Zalkin (Ben-Gurion University of the Negev), „devyniems Lietuvos autoriams pavyko pateikti labai informatyvų, turtingą, ir patikimą tyrimą. Nagrinėjant meną kultūros istorijos diskurse, iškelta ir atsakyta į naujus ir įdomius klausimus apie Lietuvos dalyvavimą dviejuose pasauliniuose karuose. […] Aš nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą visiems, kurie domisi Lietuvos istorija, kultūros studijomis ir Rytų Europos žydų istorija“.

Knygos pristatymas vyks LNB Meno erdvėje 535 (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams. 2017-ųjų pradžia

JAV lietuviai

Los Angeles lietuvių dienos, 2016 : 30 metų [jubiliejinė šventė, spalio 1-2 d.] : programa. – Los Angeles : [s.n.], 2016. – [52] p. : iliustr., portr.

Antr. iš virš.. – Gretut. tekstas liet., angl. 

Omaha Lithuanian Women’s Club family favorite recipes = [Omahos lietuvių moterų klūbo šeimų mėgstamiausi receptai] : Omaha, Nebraska. – Kearney, Neb. : Morris Press Cookbooks, 2011. – [6], 124, [18] p., [8] iliustr. lap. : iliustr.

Rambynas 50, 1966-2016 : Holcomb Valley, Ca. / [Lietuvių Skautų Sąjunga]. – [Los Angeles] : [Lietuvių Skautų Sąjunga], 2016. – [20] p. : iliustr., faks.

The Balzekas Museum of Lithuanian Culture. Fiftieth Anniversary Excellence Award Gala : honoring Her Excellency Dalia Grybauskaitė President of the Republic of Lithuania for her courageous leadership and dedication to a democratic, secure, and sovereign Lithuania, Saturday, October 29, 2016. – Chicago : The Balzekas Museum of Lithuanian Culture, 2016. – [24] p. : iliustr., portr., žml. Toliau skaityti „Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams. 2017-ųjų pradžia”