Kategorija: Nauji leidiniai

Ignoto Grubinsko (ir mūsų) palinkėjimas Naujųjų proga: „Pasotinkite savo dvasiškus troškimus skaitymu!“

Visus metus dalijamės su skaitytojais tuo, ką randame įdomaus, reto ar pamiršto bibliotekoje saugomuose spaudiniuose, rankraščiuose ir suskaitmenintuose dokumentuose. Tad ir Naujųjų Metų įrašas bus bibliotekinis-knyginis. Šį kartą tai ištrauka iš dienoraščio – kaip, kokiomis istorinėmis aplinkybėmis ir su kokiomis viltimis Naujuosius 1893 metus Kaune pasitiko caro kariuomenės kareivis Ignotas Grubinskas, pradedantis paskutinius savo tarnybos metus. Jo rankraštinis dienoraštis, saugomas mūsų bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, ką tik pasirodė knygos pavidalu (Ignoto Grubinsko dienoraštis, sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė Asta Miltenytė; straipsnių autoriai Juozas Skirius ir Giedrius Subačius, Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2025).

Klausiate, kodėl buvo pasirinktas ne kalėdinis, bet naujametinis įrašas, nors XIX amžiaus pabaigos kareivėliui religinės šventės kur kas reikšmingesnės? Priežastis paprasta – dienoraščio sąsiuvinį mėlynais viršeliais jis pradeda rašyti būtent sausio 1 dieną:  

Kaunas. 1 Sausio 1893 m.  

Praejo naktis, iszauszo rytas ir sulaukiau dieno Naujų metų. Pasveikinu tavę naujas mete! – Ką man źadi suteikti per szios metus? Ar liudnas skausm̅us ar szirdēs linksmybes? – Tikesiu kad důsi man paskutynią geradejistę. Vis tai szindiena noriu kad pradeczia givenima geresni. Ar pabaigsių laimingai kareiviszką tarnystę ir ar isipildis mano uzmanimai? – Ant tu klausim̅u atsakimus duos tik ateinantis laikas. Bednai pradedu szios metus, nes keskeleje beliko tik 5 kapeikos. Ar busiu bagotesnis ar bednesnis per sziůs metus. Pernei iszlaidźiau per isztisus metus be maza-ko 60 rubliu, o uzpernei 95 r. taigi pernei maźiau iszlaidziau ne kad uzpernei ant 35 rubliu. O kad paklaustu ant ko iszejo tie 60 rubliu tai ant pom̅etes nepasakyczia kad ne but knįgeleje paraszyta. Vis tai ant knįgu, tai ant popere, marku ir konvertu ir ant valgim̅o iszleista. Kai surokůsiu kiek ant ko iszleista tai vel dnevniką suraszysiu. –

Ką gera pernikszczios metůsi suveikiau? – Dievu deku iszbuvau sveikas, du kartu buvau pervaźiavęs nam̅o kemineti ir pasotinau savo dvasiszkus troszkimus skaitim̅u laikraszcziu ant prigimtos kalbos.

Dienoraščio ištrauka nėra labai džiaugsminga, visais laikais žmonės turėjo savų rūpesčių, kentė nepriteklius, nerimavo dėl ateities, bet įprasta šia proga sveikinti ir linkėti geresnių metų – tad linkime visiems mūsų skaitytojams to, ko sau linkėjo dienoraščio autorius jo paties žodžiais:

Pasveikinu tavę naujas mete! 

[…] noriu kad pradeczia givenima geresni

[būti] sveikas

kemineti (svečiuotis, pasižmonėti)

pasotin[ti] savo dvasiszkus troszkimus skaitimu laikraszcziu ant prigimtos kalbos

Paskutinį Grubinsko, beje, tikro skaitymo ir rašymo fano, palinkėjimą XXI amžiuje tenka praplėsti: linkime skaityti ne tik laikraščius, bet ir dvasiškai praturtinančius tekstus tinklaraščiuose, naujienlaiškiuose, feisbuke, instagrame ir kitur (ir ne vien gimtąja kalba). 

Antanas Gailius: „Esu gyvas įrodymas, kad Lietuva iš tiesų egzistuoja“

Parengė A. M.

Išgirdus Antano Gailiaus pavardę daugumai iš mūsų turbūt pirma asociacija – tai labai rimtų vokiečių kalba rašiusių autorių, tokių kaip Thomas Mannas (tetralogija „Juozapas ir jo broliai“), Francas Kafka, Stefanas Zweigas, Raineris Maria Rilke, Herta Müller ir t. t., vertėjas. Kiek mažiau žinančių, kad lygia greta Gailius verčia ir iš nyderlandų kalbos. Gal kitiems jis žinomesnis kaip poetas ir eseistas ar Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narys ir Nidos forumo iniciatorius. Jo ryšiai su Vokietija ir vokiečių literatūra savaime suprantami, tad praėjusiais metais Vokietijoje vokiškai išleista jo eilėraščių ir esė knygelė nieko nenustebins.

Gailius, Antanas. Hier: Gedichte und Essays, herausgegeben von Walter Schmitz. Dresden: Thelem, 2024.

Pavadinimas „Hier“ paimtas iš Antano Gailiaus 1997 m. eilėraščių rinkinio „Šičia“. Knygelėje sudėti ir eilėraščių vertimai, ir jų originalai lietuvių kalba. Žinodamas, kad retas vertėjas imasi versti savo poeziją į nors ir gerai išmoktą, bet ne gimtąją  kalbą, pradedi ieškoti, kas jam padėjo. Atrasti vertėjų pavardes šiame leidinyje užtrunka, net pradedi manyti „na taip, Gailius vertėjas, matyt, pats ir išsivertė“. Vis dėlto atidžiai, labai atidžiai perskaičius galima juos surasti. Tai Heinzas Czechowskis ir Cornelius Hellis. Kas kita dėl eseistikos. Tie keturi knygoje įdėti esė galbūt buvo iš karto rašomi vokiškai kaip paskaitos tarptautiniams seminarams ir koliokviumams (jų nepavyko rasti Antano Gailiaus eseistikos knygoje „Pro mansardos langą“ (2012)) ir publikuoti Vokietijos spaudoje. Iš tiesų autoriaus esė, kaip ir Walterio Schmitzo pabaigos žodis „Lietuva Europoje: Antanui Gailiui“, yra skirti Vokietijos skaitytojui. Knygos tikslas – ne vien pristatyti autoriaus literatūrinę kūrybą, bet kartu ar net labiau Lietuvą, jos istoriją, raštijos veikėjus, Lietuvos vietą šiuolaikinėje Europoje. Belieka džiaugtis, kad vokiečiai gavo galimybę „prisiliesti“ prie Antano Gailiaus ir Lietuvos. Kaip jis pats gražiai sako savo paskaitoje „Nauja pradžia: lietuvio žvilgsnis į šimtmetį po Didžiojo karo“, skaitytoje 2019 m. sausio 30 d. Dresdeno technikos universitete, – „aš lietuvis, o ne vaiduoklis. Esu tikras, realus. Jūs galite mane paliesti. Tuo pačiu esu gyvas įrodymas, kad Lietuva iš tiesų egzistuoja“.

Prasideda Vilniaus knygų mugė!

Šiemet Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriui svarbiausias Vilniaus knygų mugės renginys – šeštadienį vyksiantis Gabrieliaus Žemkalnio knygos „Lietuviai gestapo kalėjimuose“  pristatymas. Knygos idėjos autorius  –  G. Žemkalnio brolis Vytautas Landsbergis, sudarytoja, komentarų autorė, mokslinė redaktorė  –  dr. Dalia Cidzikaitė, dailininkė  –  Elona Marija Ložytė. Knygos pristatymas vyks kovo 1 d. 13 val. renginių erdvėje 5.1A. Dalyvaus Vytautas Landsbergis, Arūnas Bubnys, Ilona Strumickienė.

Taip pat norime pasidžiaugti, kad mugėje vyks dar dviejų knygų, prie kurių parengimo prisidėjo mūsų skyriaus darbuotojos, pristatymai. Knygoje  „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ (sud. Birutė Avižinienė, Ramunė Bleizgienė) publikuoti mūsų skyriaus darbuotojų Valdos Budreckaitės ir D. Cidzikaitės straipsniai. Knygos pristatymas vyks vasario 28 d., penktadienį, 18 val. renginių erdvėje 5.1A. Dalyvaus sudarytojos, Olga Mastianica Stankevič, Reda Pabarčienė. D. Cidzikaitė yra ir  viena iš visiškai naujos knygos „Virsmo link. Vėlyvojo sovietmečio literatūros refleksija“ (sud. Rimantas Kmita) recenzenčių. Knygos pristatymas vyks vasario 28 d., penktadienį 16 val., rašytojų kampe. Dalyvaus sudarytojas, Dalia Satkauskytė, Reda Pabarčienė, Akvilė Reklaitytė.

Laukia kelios įdomybių ir smagių susitikimų kupinos dienos!

Daugiau apie Nacionalinės bibliotekos renginius Vilniaus knygų mugėje: https://www.lnb.lt/naujienos/12704-nacionaline-biblioteka-jubiliejineje-knygu-mugeje

Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Lituanistinio švietimo vykdytojų kursų dalyvės 

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė užsienio baltistikos centrų dėstytojos ir lituanistinių mokyklų mokytojos –  Lituanistinio švietimo vykdytojų kursų Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dalyvės iš Jungtinės Karalystės, JAV, Japonijos, Latvijos ir kitų šalių.

Ekskursiją po biblioteką joms pravedė Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento direktorė Aušra Vaškevičienė ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus darbuotoja Viktorija Bulyginaitė.  Viešnios susipažino su Nacionalinės bibliotekos naujovėmis, turėjo galimybę susipažinti ir su šiuo metu joje vykstančiomis parodomis: „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ bei Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos paroda „Ateities nuojauta“.

Žymi kalbininkė Laimutė Balodė, ilgametė Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, bibliotekai padovanojo jai kolegų dedikuotą naujausią Latvijoje leidžiamo tęstinio kalbotyros žurnalo „Linguistica Lettica“ numerį, kuriame šalia straipsnių šios mokslininkės tyrimams artima mokslo tematika publikuoti mokslininkės veiklai skirti tekstai, jos tėvo Vytauto Anelausko lietuviški atsiminimai, gausu mokslininkės veiklą iliustruojančių nuotraukų.   

 Lietuvių literatūros ir tautosakos institute šią vasarą vykstančių kursų dalyviai supažindinami su šiuolaikine Lietuvos kultūra, klauso įvairių paskaitų ir dalyvauja praktinėse veiklose, išvykose į Lietuvos kultūros institucijas. Lietuvių diasporos kultūros ir istorijos sklaida ir tyrimai, lietuvių kultūros sklaida pasaulyje – svarbi Nacionalinės bibliotekos veiklos dalis.    

Vytauto Landsbergio „Lapkričio knygelės“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje įrašas

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000208506/vilniaus-knygu-muge-2022

Prof. Vytauto Landsbergio knygos „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“, kurią pernai išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pristatymo Vilniaus knygų mugėje įrašą pagaliau galima surasti LRT mediatekoje. Per pristatymą V. Landsbergis pabrėžė: „Aš nesu autorius. Autorius buvo tai, kas darėsi aplinkui“. 1989 metų pabaigoje užrašų knygelės puslapiuose V. Landsbergis pasižymėdavo, kur ketina dalyvauti, ko vertėtų nepamiršti, kokios mintys kyla… Skaitytojas ras ir straipsnių juodraščių – kai kurie tekstai taip ir liko nebaigti.

Pristatyme dalyvavo autorius, Matas Baltrukevičius, Kęstutis Girnius, Justinas Žilinskas. Deja, knygelės pristatymas vyko Rusijai ką tik užpuolus Ukrainą: diskusijos dalyviai svarstė apie istorinę tąsą, paraleles tarp intensyvių laikotarpių.

Knygą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (Gedimino pr. 51, Vilnius, II a.) arba kreiptis el. p. pardavimai@lnb.lt.

Knygos ištraukų rasite interneto dienraštyje „Bernardinai“: https://www.bernardinai.lt/vytauto-landsbergio-lapkricio-knygele-1989-metu-pabaigos-ivykiu-ir-ideju-uzrasai/

Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba

Früh am Morgen drangen Jasmin schon und Staub in das Zimmer…

Tai yra eilutė iš Tomo Venclovos eilėraščio. Tiksliau – eilėraščio vertimo į vokiečių kalbą. Šiemet išėjo T. Venclovos eilėraščių rinktinė „Variation über das Thema Erwachen“ („Variacija nubudimo tema“). Knygą iš rinkinių „Visi eilėraščiai: 1956-2010“ (LLTI leidykla, 2010) ir „Eumenidžių giraitė“ (Versus Aureus, 2016) bei periodikoje publikuotų kūrinių su autoriumi suderinęs atrinko ir į vokiečių kalbą išvertė Cornelius Hellis.

Naująją T. Venclovos rinktinę (trečiąją jo poezijos knygą vokiečių kalba) išleido leidykla „Hanser“ kartu su literatūros namais ir fondu Lyrik Kabinett Miunchene.  Lyrik Kabinnet yra ypatinga institucija – ir literatūros namai, ir Europoje antroji pagal dydį poezijos bei dailininkų knygų biblioteka (apie 65 tūkst. tomų), laisvai prieinama skaitytojams. Leisdami poezijos knygas, „Hanser“ ir Lyrik Kabinett ypatingą dėmesį skiria apipavidalinimui.[1] Gegužę Vokietijoje vyksta eilėraščių rinktinės pristatymai, ji aptariama šalies žiniasklaidoje.

Džiugu, kad knygą „Variation über das Thema Erwachen“  jau turime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Taip pat turime  Lyrik Kabinnett trisdešimties metų sukakties proga 2019 m. išleistą antologiją „Im Grunde wäre ich lieber Gedicht“(„Iš principo mieliau būčiau eilėraštis“), kurioje publikuotas T. Venclovos eilėraščio „Dvilypė nuotrauka“ vertimą į vokiečių kalbą.[2] Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje kaupiama, naujais leidiniais nuolat papildoma Tomo Venclovos knygų kolekcija. [3]

Toliau skaityti „Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba”