Rugpjūčio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė užsienio baltistikos centrų dėstytojos ir lituanistinių mokyklų mokytojos – Lituanistinio švietimo vykdytojų kursų Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dalyvės iš Jungtinės Karalystės, JAV, Japonijos, Latvijos ir kitų šalių.
Ekskursiją po biblioteką joms pravedė Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento direktorė Aušra Vaškevičienė ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus darbuotoja Viktorija Bulyginaitė. Viešnios susipažino su Nacionalinės bibliotekos naujovėmis, turėjo galimybę susipažinti ir su šiuo metu joje vykstančiomis parodomis: „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ bei Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos paroda „Ateities nuojauta“.
Žymi kalbininkė Laimutė Balodė, ilgametė Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, bibliotekai padovanojo jai kolegų dedikuotą naujausią Latvijoje leidžiamo tęstinio kalbotyros žurnalo „Linguistica Lettica“ numerį, kuriame šalia straipsnių šios mokslininkės tyrimams artima mokslo tematika publikuoti mokslininkės veiklai skirti tekstai, jos tėvo Vytauto Anelausko lietuviški atsiminimai, gausu mokslininkės veiklą iliustruojančių nuotraukų.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institute šią vasarą vykstančių kursų dalyviai supažindinami su šiuolaikine Lietuvos kultūra, klauso įvairių paskaitų ir dalyvauja praktinėse veiklose, išvykose į Lietuvos kultūros institucijas. Lietuvių diasporos kultūros ir istorijos sklaida ir tyrimai, lietuvių kultūros sklaida pasaulyje – svarbi Nacionalinės bibliotekos veiklos dalis.
Ankstesnėse apžvalgose trumpai aptarėme naujas poezijos knygas, romanus ir novelių rinkinius. Šioje apžvalgoje rasite labai įvairaus pobūdžio knygų: nuo eseistikos iki pažintinio pobūdžio leidinių; taip pat – nesausai parašytų akademinių knygų, galinčių sudominti plačią skaitytojų auditoriją. Visos šios knygos Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė paskutiniaisiais 2022-ųjų mėnesiais ir 2023-iųjų pradžioje. Justi leidybos pagyvėjimas – juk artėja Vilniaus knygų mugė!
Džiaugsmas dienų audime : fragmentinė humanistika / Viktorija Daujotytė. – Vilnius : Tyto alba, 2023. – 228, [2] p.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-466-718-3
„Fragmentuoto mąstymo tekstų turinys daugiausia susijęs su lituanistika. „Tyto alba“ yra išleidusi keturias panašaus pobūdžio knygas. Pradėjusi klostytis knygoje „Salomėja Nėris: fragmento poetika“ (2004), nors ir keisdamasi, ši stilistika vis dar tęsiasi. […] Lituanistika – ne tik atradimai, nušvitimai, bet ir pilkas dienų audimas su retomis džiaugsmo gijomis. Džiaugsmo, pajuntamo ir iš gyvenimo, ir iš kūrinių. Būsenų lieptai tarp to, ką jaučiame, juntame, ir to, ką mąstome, rašome“, – naujos knygos pradžioje rašo Viktorija Daujotytė.
Leonidas Donskis: Man skauda : vėlyvoji publicistika / sudarė Birutė Garbaravičienė. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 374, [1] p.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-466-708-4 (įr.)
2022 m. filosofui, viešajam intelektualui, itin produktyviam autoriui Leonidui Donskiui būtų sukakę šešiasdešimt. Nacionalinės bibliotekos fonduose saugoma daugybė įvariakalbių knygų, prie kurių L. Donskis vienaip ar kitaip prisidėjo. 2013 m. pabaigoje gavome didžiulę dovaną: filosofas tuometiniam Lituanikos skyriui padovanojo visas savo knygas, kurių tuo metu trūko.
Šviesaus atminimo filosofo bičiulė Birutė Garbaravičienė sumanė paskutiniuosius L. Donskio tekstus sudėti į rinktinę „Man skauda“. „Leonido Donskio mirtis sukrėtė – staiga, per anksti, nebus, kas jį pakeičia… Dar ir šiandien, po šešerių metų, daug kas sako, kad viešajame diskurse labai trūksta Donskio, jo gebėjimo kalbėti ir susikalbėti be pykčio ir šališkumo, jo ypatingos asmenybės šviesos ir jautrumo. Būtent jautrumo, nes jam skaudėjo tai, kas vyksta su mumis ir aplink mus“, – teigia knygos sudarytoja.
Siūlome pasidomėti grožinės prozos knygomis, 2022-ųjų pabaigoje ir pačioje 2023-iųjų pradžioje pasiekusiomis Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“.
Saulėgrąžų Dievas : [romanas] / Liudas Dapkus. – Vilnius : Appy books [i.e. Appy foundation labdaros ir paramos fondas], 2022. – 287, [1] p.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-96229-5-8 (įr.)
Liudas Dapkus romaną parašė 2022 m., kai daugelis negalėjo susikaupti dėl Rusijos sukelto karo. Mintis jam atėjusi po vieno pokalbio – jis susimąstė apie vykstančias didesnes slinktis: „Pasaulis, man tebebūnant studentu, pradėjo stipriai keistis, nors niekada nestovi vietoje: imperijos griūtis, visos tos viltys, kurios mus tuo metu aplankė, kad viskas eis tik geryn… [Francis] Fukuyama garsiajame veikale „Istorijos pabaiga“ pasakė, kad baigėsi karas, maras ir badas, dabar žmonija tik kurs ir klestės. Tai, ko gero, visgi yra klaida. Žmogaus prigimtis niekur nedingo. Kaip vienas herojus sako, karas yra vienintelis dalykas, kurį mes iš tikrųjų išmanome. Todėl pamaniau, kad reikia parodytį didesnį paveikslą.“
Saragosos vartai : romanas / Virginija Jasukaitytė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 163, [1] p.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-480-341-3 (įr.)
Džiugu, kad kolegė, buvusi Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Virginija Jasukaitytė išleido antrąją knygą. Lapkričio 30 d. romanas „Saragosos vartai“ pristatytas pas mus, bibliotekoje. Jaukiame vakare dalyvavo autorė V. Jasukaitytė, redaktorė Janina Riškutė, aktorė Žemyna Ašmontaitė, muzikė doc. dr. Gaila Kirdienė. Renginį moderavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
„RAŠAU apie tave, mergaite moterie, bevardę ir beamžę. Tu esi iš skirtingų laikmečių ir gali būti bet kuri iš mūsų, o mes – tavimi. Nes visos mes panašios, nors esame skirtingos ir skiriasi mūsų vardai. Bet visas jungia vienintelis KAŽKAS… Ar visa tai tikrai buvo, o jei nebuvo, tai kodėl negalėtų būti? Ir jeigu kartais pavadinsiu tave kokiu nors vardu, tai tikriausiai būsiu sugretinusi su kuria nors iš mūsų. Tai nebus klaida, nes mes visos esame tu…“, – teigia autorė.
V. Jasukaitytė baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, vėliau – Nacionalinėje bibliotekoje. 2021 m. debiutavo autobiografine eseistikos knyga „Gyvenimas yra laimė“ (LRS leidykla).
Adela : eilėraščiai / Greta Ambrazaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 85 p. + 1 fotogr.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-480-330-7
„Adela“ – antroji jaunosios kartos poetės Gretos Ambrazaitės knyga. G. Ambrazaitė debiutavo 2018 metais. Tuomet jos knyga „Trapūs daiktai“ buvo pastebėta ir įvertinta kritikų bei skaitytojų – poetei įteikta Jaunojo jotvingio premija, taip pat debiutinė knyga išrinkta 2018-ųjų „Metų knyga“ poezijos kategorijoje. Poetės autoriniai eilėraščiai išversti į keliolika užsienio kalbų. G. Ambrazaitė yra išvertusi Lotynų Amerikos autorių poezijos, sudariusi jaunųjų Sakartvelo poetų antologiją „Aidintys“.
„Adela Różewicz buvo mano proprosenelė. Nesu jos sutikusi, bet vardas, kaip laivas fantomas, liko klaidžioti po širdies vandenis. Iš vienos atminties į kitą bangos nešioja mūsų įrašus, laiškus buteliuose, ir supa kažkoks gilus mėlis, apgaulingai primenantis dugną. Gal todėl dauguma šios knygos eilėraščių – su vaizdu į jūrą“, – knygos idėją aiškina G. Ambrazaitė. „Adela“ jau sulaukė išskirtinio dėmesio – išrinkta geriausia lietuvių autorių poezijos knyga15min metų knygos rinkimuose.
TRIUŠIO URVAS
„Viskas praeis greičiau“ nei gausmas gatve pastebėję tave prisidengsim gaubtu kad šypsena neišsprūstų kai krisi, kai krisi vienodu tempu atgal į save kaip į tunelį
Akvanautai : eilėraščiai / Ernestas Noreika. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 99, [5] p. : iliustr.. – ISBN 978-609-480-336-9
Ernestas Noreika – poetas, reperis, prozininkas, eseistas. Pirmosios eilėraščių publikacijos įvairiuose literatūros žurnaluose ir laikraščiuose pasirodė 2009 m. Poetas išleido tris poezijos knygas: „Povų ežeras“ (2012) – už ją apdovanotas Zigmo Gėlės premija, „Andalūzijos šuo“ (2016), „Apollo“ (2019) – už pastarąją paskirta Jaunojo jotvingio premija. „Akvanautai“ – ketvirtoji poeto knyga.
„Pasirodžius trečiajai Ernesto Noreikos knygai „Apollo“ (2019) buvo galima įsitikinti, kad poetas drąsiai renkasi nežemiškas teritorijas, po kurias vaikštinėja jo subjektas, nors poetinis skrydis į kosmosą atspindi ir kasdienybę bei sufleruoja, kad pats žmogus yra neišsemiama, besiplečianti visata. Naujajame rinkinyje plėtojamos sudėtingos vien tik išoriniais potyriais neapsiribojančios subjekto klajonės: neriama į savastį, kurios neįmanoma nei perprasti, nei aiškiai įvardyti. Tokiam komplikuotumui išreikšti E. Noreika pasirenka gelmės įvaizdį, kuris rinkinyje parodomas ne tik kaip baugus, pavojingas, pražūtingas, bet ir nepažįstamas, todėl viliojantis pasaulis“, – apie naująjį poezijos rinkinį rašo poetė, literatūrologė Ieva Rudžianskaitė.
Ankstesniame šio tinklaraščio įraše pristatėme per antrąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias lietuvių autorių grožines knygas. Šį kartą siūlome pasidomėti negrožiniais leidiniais (nors riba kartais plona). Įtraukėme ir akademinio pobūdžio leidinių, kurie gali būti įdomūs platesniam skaitytojų ratui, ir populiariai parašytų knygų. Į ilgąjį sąrašą, kurį rasite po dešimties knygų pristatymo, pateko ne tik pirmieji knygų leidimai.Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti.
Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse / Ingrida Gudauskienė. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 365, [2] p. : iliustr.. –Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-466-688-9 (įr.)
Pokalbis apie knygą XFM radijo „Pavakario eteryje“
„Su įvairiomis auditorijomis bendrauju jau du dešimtmečius, ypač viešų paskaitų cikluose nemažai dėmesio skiriu bibliniams antropologiniams klausimas. Todėl vis atsiverčiu ir analizuoju kaip tik tuos Biblijos tekstus, kur intensyviausiai keliami klausimai apie žmogų. O kur žmogus, ten neišvengiamai ir santykis. O kur santykis, ten ir jausmai, emocijos, pasirinkimų kryžkelės, neretai dramos. Apie žmogų, jo būtį ir buitį Biblijoje kalbama itin atvirai ir drąsiai, nepučiant jokios miglos. Šis biblinis realizmas mane pagavo jau prieš daugelį metų, supratau, kad tie pasakojimai kalba man apie mane. Kitaip tariant, atradau save ir biblinių herojų suklupimuose, ir jų aukštumų siekiuose, jų svajonėse. Kur dar intensyviau galėtų reikštis Aš ir Tu santykis, kur kiekvienas galėtume suvokti šį tą daugiau apie save ir kitą, jei ne dviejų kitokių, pabrėžiu – kitokių – susitikime?“, – sako knygos autorė Ingrida Gudauskienė.
Ugnies giesmės : tūkstantis Sigito Gedos veidų : [mokslo monografija] / Rimantas Kmita ; [recenzentės Dalia Satkauskytė, Danutė Gailienė]. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 318, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-466-690-2 (įr.)
„Rašydamas disertaciją ir landžiodamas po archyvus, susižavėjau S.Gedos drąsa sakyti tiesiai, ką galvoja, jo maištingumu. Jo laikysena ir elgesys daugeliui amžininkų buvo nepriimtini, daug ką šokiravo, apie S.Gedą kalbėta kaip apie tokį keistą poetą, išsišokėlį. Jis buvo tarsi į batą įkritęs akmenukas – nepatogus, bet nenusiausi ir neiškratysi. Tačiau viena buvo aišku – S.Gedai atsiradus lietuvių poezijoje, niekas nebegalėjo būti taip, kaip buvo iki tol. Jis tapo atskaitos tašku. Vėliau supratau, kad su šeima, buitimi S.Gedos gyvenime atsiranda naujos aplinkybės ir jis pradeda ieškoti kitų kaukių. Jis blaškosi tarp to, kaip išlikti literatūroje, kaip išsaugoti kūrybines idėjas ir kaip susitvarkyti buitį. Mes visi susiduriame su neišvengiama kasdienybės banalybe: yra idealusis aš, kuris žino, ką labiausiai norėčiau veikti, koks norėčiau būti, ir realusis, tas kasdienis aš. S.Gedos atveju šis konfliktas itin ryškus“, – teigia Rimantas Kmita.
Atsargiai – propaganda : monografija / Mantas Martišius ; [recenzavo Šarūnas Liekis, Žygintas Pečiulis, Viktor Denisenko] ; Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. – 583, [1] p.. – Tiražas 400 egz.. – ISBN 978-609-07-0728-9 (įr.)
Pokalbis apie knygą Nacionalinės bibliotekos TV studijoje
„Šiandien daug kalbama apie propagandą. Viešojoje erdvėje aiškinama, kaip atpažinti propagandą, kokiais kanalais ji dažniausiai skleidžiama, kaip geriausiai kovoti su propaganda. Atsakyti į šiuos klausimus svarbu ir reikšminga. Kita vertus, pirminis klausimas, kuris turėtų būti keliamas, – kodėl egzistuoja propaganda? Kodėl komunikacijoje propagandos technikos ir metodikos yra tokios gajos? Atsakę į šį pamatinį klausimą, geriau suprasime propagandos prigimtį, taps aiškesni jos veikimo principai“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius savo monografijoje „Atsargiai – propaganda“. Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras. Knygos autorių doc. dr. Mantą Martišių kalbina Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė.
Siūlome pasidomėti prozos knygomis, per trečiąjį metų ketvirtį pasiekusiomis Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“. Vasarą knygų leidyba nėra itin aktyvi, tad apžvalga trumpesnė už ankstesniąsias.
Vieną gražią dieną : apsakymai / Indrė Motiejūnaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 81, [1] p.. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-480-320-8
Šiemet Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkurse pirmąją vietą prozos kategorijoje laimėjo Indrė Motiejūnaitė. Ji sako nesitikėjusi laimėti: „Nuoširdžiai – nustebau. Laimėti nesitikėjau. Niekada neteko užimti pirmos vietos konkurse (kad ir koks tai būtų konkursas); antrą, vieną iš paskutinių vietų – taip, pirmos – ne“. Rašymą ji mato kaip laisvalaikio pomėgį. Studijavo architektūrą Vilniaus dailės akademijoje, dirba architektų biure.
„Mano istorijų veikėjai – abstraktūs, jie neturi praeities, tėvų, brolių ar seserų, net vardų. Kiekvienas iš jų – eilinis, pilkas žmogus, negabus, nenuovokus, naivus. Jis nesupranta jį supančios aplinkos veikimo dėsnių, nežino „žaidimo“ taisyklių. Susidūręs su oponentu (priešiškai nusiteikusia bendruomene ar organizacija, ar kompanija), jis paklūsta, vykdo nurodymus arba, priešingai, maištauja, priešinasi – bet kokiu atveju pralaimi”, – teigia apsakymų autorė.
Augau teatre : [atsiminimai] / Dovilė Zelčiūtė. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [1] p. : iliustr., portr. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-5-415-02650-0 (įr.)
„Šiai knygai prireikė drąsos, atsiverti padėjo artimų žmonių palaikymas. O ir suvokimas, kad nuo tos akimirkos, kai išgyvenimai, atsiminimai, patirtis tampa tekstu – eilėraščiu, maža istorija ar novele – tai jau nebe asmeniškas autoriaus „išsipažinimas“, bet literatūros ištarmė. Žinoma, jei tekstas tampa literatūra. Aš to siekiau, norėjosi dalintis savo nepaprastos vaikystės, paauglystės ir jaunystės iliuzorine, o sykiu visiškai unikalia ir man – vienintele – realybe. Ir drauge su ja žengti į kūrybos sceną“, – teigia Dovilė Zelčiūtė, užaugusi teatro žmonių aplinkoje.
