Naujas žvilgsnis į groteską Vidurio ir Rytų Europos literatūroje

L. Katkus. V. Braziūno nuotraukaMetų pabaigoje literatūrologas Laurynas Katkus mus pradžiugino vertinga dovana – naujutėle knyga „Grotesque Revisited“.

Grotesque Revisited

Ši knyga – grotesko ir satyros tendencijoms Vidurio ir Rytų Europos literatūroje skirtas esė rinkinys. Rinkinio tekstai aprėpia skirtingus komplikuotos regiono istorijos periodus – nuo nacistinio režimo iki pokomunistinio laikotarpio, tačiau daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui. Knygoje gausiai analizuojama lietuvių literatūra: Ričardo Gavelio, Juozo Grušo, Kazio Sajos, Juozo Glinskio kūriniai ir net sovietmečiu Lietuvoje leisto žurnalo „Šluota“ satyra. Publikuojami Lietuvos akademikų Algio Kalėdos, Ingos Vidugirytės, Tomo Vaisetos ir L. Katkaus esė.

L. Katkus yra „Grotesque Revisited“ sudarytojas. Veiklus autorius neapsiriboja literatūros analize: M. Mažvydo bibliotekoje taip pat rasite L. Katkaus atliktų užsienio autorių kūrybos vertimų ir paties parašytų eilėraščių bei prozos tekstų. Akademinius ir grožinius literato darbus į darnią visumą sujungia istorinės atminties problematika.

Filosofinės Alphonso Lingio kelionės

Žmogus turi rinktis: arba grįžti į mylimą vietą, arba atrasti naują. Būtent naujų vietų atradimas mūsų fantastiškai turtingame ir sudėtingame pasaulyje labiausiai mane žavi.

Alphonso Lingis

Alphonso Lingis – lietuvių kilmės JAV filosofas, Pensilvanijos universiteto profesorius emeritas. Akademiniame pasaulyje A. Lingis žinomas kaip puikus prancūzų filosofų Maurice’o Merleau-Ponty ir Emmanuelio Levino darbų vertėjas į anglų kalbą. Paties A. Lingio filosofinę mintį stipriai paveikė kelionės po Aziją, Okeaniją, Afriką ir Pietų Ameriką. Fenomenologinį žvilgsnį į pasaulio kultūras A. Lingis paįvairina psichologijos, antropologijos, estetikos ir kitų disciplinų žiniomis. Estetika mokslininką domina ne tik kaip tyrinėjimų objektas: pavyzdžiui, A. Lingio knyga „Contact“ – keliaujant po pasaulį padarytų filosofinių nuotraukų albumas. 2010 m. šį albumą pavadinimu „Contact / Prisilietimas“ išleido ir Lietuvos leidykla „Baltos lankos“.

Dvi A. Lingio knygas, kuriose filosofinius tekstus papildo paties autoriaus įvairiuose pasaulio kraštuose užfiksuoti vaizdai, nuo šiol rasite Lituanikos skyriuje. Kviečiame pavartyti!

Violence and Splendor

The First Person Singular

Iš Lituanikos fondų: JAV lietuvio Marko Laitos fotografijų albumas

photo_MLLituanikos skaitykla neseniai praturtėjo JAV gyvenančio lietuvių kilmės fotografo Marko Laita (1960) fotografijų albumu „Sea“. Markas Laita augo Detroite ir Čikagoje. Besimokydamas vidurinėje mokykloje, Markas laisvalaikiu fotografuodavo roko koncertus Čikagoje ir Milvokyje. Vėliau jis baigė fotografijos studijas Čikagoje, Kolumbijos koledže. Baigęs koledžą, jis pora metų dirbo komerciniu fotografu Čikagoje. 2010 m. pasirodė jo portretų albumas „Equal created“, prie kurio jis dirbo 8 metus. Vėliau jis išleido fotografijų albumą „Sea“ jūros gyvūnų tematika. Trečioji jo knyga „Serpentine“ pasirodė šiais metais. Šio fotografo kūriniai buvo eksponuojami įvairiose JAV ir Europos galerijose.

Naujieną parengė Jonas Rimka

Desktop3

Naujos istorinės studijos Lituanikos skaitykloje

Lituanikos fondai nuolat pasipildo naujomis knygomis. Šį kartą supažindiname su naujomis, istorinėmis studijomis.

Jarosław Nikodem studijos Witold Wielki Książę Litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430) tyrimo laikotarpis – vėlyvieji viduramžiai. Darbe kalbama apie apie vieną svarbiausių figūrų vidurio ir rytų Europos istorijoje – kunigaikštį Vytautą. Jarosław Nikodem taip pat kalba apie Kęstutaičių dinastiją, Vytauto sąsajas su Vladislovu Jogaila, Lenkijos ir Lietuvos sąjungą.

Shaul Stampfer knyga Lithuanian Yeshivas of the Nineteenth Century : Creating a Tradition of Learning yra pirmoji tokia dokumentuota, sistemiškai analizuojanti mums kiek mažiau žinomą laiką ir objektą – ješivas (žydų dvasines seminarijas). Tyrimo laikotarpis apima 1802-1914 metus. Darbas grindžiamas gausiais moksliniais šaltiniais: įvairiais dokumentais, straipsniais spaudoje, atsiminimais, pristatomas socialinis ir kultūrinis kontekstas.

Vokiečių mokslininkas Michael H Kohrs studijoje Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-)Partei: Die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der … in Litauen 1924 bis 1940 rašo apie po I pasaulinio karo susiformavusį autoritarinį režimą, Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimą (LTS), jos reikšmę, sąjungos lyderį Antaną Smetoną. Studija suteikia svarbių žinių apie užsienio bei vidaus ekonominės politikos pokyčius tarpukariu. Kviečiame skaityti!

Naujos knygos

Akimirkos iš XVI BaltHerNet seminaro

balt1Lapkričio 8-9 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko XVI  nevyriausybinės organizacijos Baltijos šalių paveldo tinklas (BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Šį kartą seminaras subūrė gausų Baltijos šalių kultūros darbuotojų ratą, sulaukta jaunųjų mokslininkų iš JAV, Suomijos. Sveikino žodį tarė BaltHerNet valdybos narė Maarja Merivoo-Parro bei šios organizacijos viceprezidentė, Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.  Toliau skaityti „Akimirkos iš XVI BaltHerNet seminaro”

Iš Lituanikos fondų: O. Malcevos studija „Eimunto Nekrošiaus teatras (Poetika)“

nekrosiusLituanikos skyrių pasiekė Maskvos leidykloje išleista teatrologės Olgos Malcevos studiją „Eimunto Nekrošiaus teatras (Poetika)“. Knygą recenzavęs kritikas Jurijus Barbojus pratarmėje atkreipė dėmesį į antraštėje esantį žodį „poetika“. Studijoje nagrinėjamas E.Nekrošiaus meninis pasaulis: žvelgiama į pagrindinius režisieriaus spektaklių kompozicijos principus, vaidybą, režisūrinę kalbą, didelė reikšmė skirta prasmių kūrimui. Teatrologė remiasi režisieriaus kūrybos visuma.

O. Malceva veikale naudoja gausius rusiškus šaltinius: recenzijas, pokalbius ir kt. Autorė nevengia polemizuoti su kitais E. Nekrošiaus kūrybos tyrėjais, kurie daugiausia pabrėžia metaforų dominantę. Teatrologė vengia režisieriaus mitologizavimo. Ji stengiasi įrodyti, kad nuomonė Nekrošiaus teatras – metaforų teatras tėra stereotipas. O. Malceva apie spektaklius kalba sodriai.

Per 300 puslapių veikale keliami klausimai: kaip literatūros kūrinys virsta spektakliu? Kaip literatūra performuluojama? Kaip literatūra dera su režisieriaus savita, autorine kalba? Koks yra E.Ne­krošiaus spektaklių ritmas ir kodėl jis toks išskirtinis, svarbus? Kaip E.Nekrošiaus spektaklių pasaulyje veikia aktoriai? Visus atsakymus galite rasti užsukę į Lituanikos skyrių ir pasklaidę knygą.