Nauji leidiniai – Puslapis 15

Iš spaustuvės atkeliavo prof. Vytauto Landsbergio knyga

Naujutėlė profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga pagaliau guli ant stalo!

„Ši knygelė susirinko pati, reikėjo tik ją sušukuoti ir paskelbti“, – teigė profesorius, kalbėdamas apie „Iš signatarų balkono ir kitur : Vasario 16-oji 1989–2017“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Už paramą leidybai biblioteka dėkoja Rokiškio rajone įsikūrusiam Ilzenbergo dvarui.

Knygos sutiktuvės vyks jau poryt, jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Laukiame jūsų vasario 15 d. 19 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.

Plačiau apie naująją knygą bei renginį: http://bit.ly/2slJJwI

Knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymas

Kviečiame į knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymą, įvyksiantį sausio 31 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.).

Lietuva – piliakalnių kraštas. Šiuo metu mūsų šalyje žinomas net 921 piliakalnis, o visame baltų istorinių žemių areale, besidriekiančiame nuo Baltijos jūros vakaruose iki Okos upės aukštupio rytuose, būta apie 4 tūkst. baltiškų piliakalnių. Piliakalniai – daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje.

Prisidėdama prie 2017-aisiais minėtų Piliakalnių metų iniciatyvų, Lietuvos archeologijos draugija lietuvių, anglų ir rusų kalbomis išleido knygą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“.

Renginyje dalyvaus:

knygos autoriai doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) ir doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas),

prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas),

prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas),

Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė.

Renginį ves Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Jakštys.

Renginio metu bus platinama knyga.

Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai

Roberto Schumano fondo remiamas „Cahiers Lituaniens“ – vienintelis Lietuvos temai skirtas žurnalas prancūzų kalba. Kiekvieną rudenį išeinančiu žurnalu siekiama prancūzų skaitytojus supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, kalba bei literatūra.

Kaip galima nujausti iš naujausio žurnalo viršelio, kuriame matome menininko Eriko Varno atvaizduotą Jeaną Paulį Sartre‘ą, šiam prancūzų rašytojui numeryje skiriama daug dėmesio. Žinia, J. P. Sartre‘as ir rašytoja, filosofė Simone de Beauvoir 1965 m. apsilankė Lietuvoje. Anot dr. Solveigos Daugirdaitės, 2015 m. paskelbusios studiją „Švystelėjo kaip meteoras“, vizitas, kuris neturėjo didelės reikšmės patiems Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra suvokiamas kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei: užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai.[1] „Kuo lietuviams svarbi de Beauvoir ir Sartreo‘o viešnagė Lietuvoje?“, – šį klausimą S. Daugirdaitė gvildena naujausiame „Cahiers Lituaniens“ numeryje. Rusistikos ir sovietologijos studijų profesorė Cécile Vaissié (Université Rennes 2) į penkių dienų vizitą pažvelgia iš Beauvoir ir Sartre’o perspektyvos: jos tekstas pavadintas „Sartre‘as ir Beauvoir Lietuvoje: nesusipratimai, abipusės manipuliacijos ir nutylėjimai“. Po Lietuvą su intelektualų pora keliavo Lena Zonina, kurią Sartre‘as įsimylėjo 1962 m.: ji, manoma, yra ponia Z., kuriai dedikuota Sartre‘o autobiografinė knyga „Žodžiai“.

Toliau skaityti „Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai”

Sausio 23 d.: monografijos pristatymas ir pokalbis apie valstybių teritorijas

Po savaitės, kitą antradienį, 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje kalbėsimės apie valstybių teritorijas šiandienos pasaulyje. Savo monografiją „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatys prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė. Renginyje dalyvaus tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė, kartografas, geografas dr. Kęstutis Papšys. Pokalbį moderuos „15min“ žurnalistas Paulius Gritėnas.

Plačiau apie renginį: http://bit.ly/2Dkn4Ff

Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)

Pirmieji „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai išėjo dar pokariu, 1951-1953 m. 2001 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta. Aktyvi Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) kasmet išleidžia po du žurnalo numerius. Naujausiame, 2017-ųjų gruodžio, numeryje dominuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio nuotaikos.

Doc. dr. Justinas Dementavičius rašo apie Fribūro universitetą, kuris XIX a. pab. – XX a. pr. buvo svarbus aukštojo mokslo siekiančių lietuvių traukos centras:

Ten [Šveicarijoje] buvę Lietuviai „šveicarėjo“. Terminas ne visai vykęs, todėl galiu paminėti ir kitą – jie ten europietiškėjo, tapo labiau europiečiais. Juk Šveicarija tada suvokta kaip neabejotinai civilizaciškai pranašesnė, tikroji Europa, kurios madomis buvo norima sekti.

Rugsėjį Šveicarijoje su LRT laidos „Šiandien prieš 100 metų“ kūrybine grupe lankėsi 2017-aisiais išgarsėjęs prof. Liudas Mažylis. „Šveicarijos lietuvių žiniose“ jis rašo:

1917 m. lapkričio mėnesį Šveicarijoje vykusi lietuvių konferencija buvo istoriškai svarbi jau tuo, kad ji legitimizavo Lietuvos Tarybos veiksmus siekiant Nepriklausomybės. Istoriografijoje ta konferencija vadinama Berno konferencija, nors istoriniai šaltiniai liudija, kad pagrindinė konferencijos dalis vyko Lozanoje, o Berne, panašu, tik keli posėdžiai.

Dokumentinę apybraižą, nufilmuotą Šveicarijoje, galima pažiūrėti **čia >>**

Toliau skaityti „Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)”

Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Lapkričio 27 d. 17 val. Valstybingumo erdvėje vyks mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Leidinį pristatys ir diskusijoje dalyvaus Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato atstovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė, Kauno IX forto muziejaus darbuotojas Marius Pečiulis, istorikai Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas) ir Dainius Noreika (Vilniaus universitetas). Toliau skaityti „Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.”