Kategorija: Nauji leidiniai

Tomo Venclovos dovanos Nacionalinei bibliotekai

Vakar į Nacionalinę biblioteką su dovanomis užsuko Tomas Venclova. Labai įdomu stebėti, kaip poetas knygas po vieną iškrauna ant stalo, apie kiekvieną truputį papasakodamas.

Daugelis leidinių visiškai nauji, išėję šiemet arba pernai. Tarp padovanotų knygų yra T. Venclovos poezijos rinktinė švedų kalba ir pokalbių knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“ ukrainiečių kalba. Ypatinga dovana – vos dešimties egzempliorių tiražu išėjusi knyga, kurią sudarė Michailas Šiškinas, populiariosios „Laiškų knygos“ autorius. Naujoji knyga – tai Vakarų rašytojų pasakojimai apie keliones į Rusiją (kaip pažymi sudarytojas, pateikiamos tik citatos, tik gyvi balsai). Apie Rusiją pasakoja madam de Stal (Germaine de Staël), Markas Tvenas, Somersetas Moemas, Stefanas Cveigas ir kiti reikšmingi autoriai, skirtingomis aplinkybėmis atsidūrę Rusijoje.

G. Milerytės-Japertienės knyga apie lietuvių ir lenkų santykius bus išleista ir kaimyninėje šalyje

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje buvo pristatyta Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovės dr. Giedrės Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“

Renginyje dalyvavo knygos autorė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto. Toliau skaityti „G. Milerytės-Japertienės knyga apie lietuvių ir lenkų santykius bus išleista ir kaimyninėje šalyje”

Lietuvybė Down Under

„Smalsaukit ir keliaukite Australijon visi“, –  kadaise dainavo „Keistuolių teatro“ aktoriai. Liepos 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta Gražinos Pranauskas knyga „Lietuvybė Down Under: Maintaining Lithuanian national and cultural identity in Australia“ („Lietuvybė Australijoje: Lietuvos tautinės ir kultūrinės tapatybės palaikymas“), kuri padeda pasmalsauti į šį žemyną nenukeliavus.

Pati G. Pranauskas į Australiją atvyko 1989 m. Įsiliejusi į vietos lietuvių gyvenimą, ji naujoje šviesoje pamatė lietuvybę. Pavyzdžiui, jos vyras nekalba lietuviškai, tačiau save identifikuoja kaip lietuvį. G. Pranauskas pastebėjo, kad bendruomenė skyla į tris grupes: imigrantus, atvykusius po Antrojo pasaulinio karo (DP kartą), jų vaikus ir tuos, kurie atvyko po 1970 m. „Lietuvybėje Down Under“ autorė remiasi interviu su įvairiose Australijos vietose gyvenančiais lietuviais.

G. Pranauskas neapsiriboja faktine informacija, siekia reflektuoti savo patirtį Australijoje. Knygos pabaigoje pateikiamos ištraukos iš jos romano „Torn: the story of a Lithuanian migrant“. Romano protagonistė Daina į Australiją atvyksta 1986 m., pas giminaitį, DP kartos atstovą Algį.

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data liepos 4 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 1,5 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Dvi knygos iš anapus Atlanto

Dalia Cidzikaitė

Diana Vidutis, Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry. eLectio Publishing: Little Elm, TX, 2017.

„Mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu, tik prostatos, kuriuo, atrodo, suserga nemažas skaičius vyresnio amžiaus vyrų. Aš tvirtai tikiu, kad mes visi nešiojamės vėžio ląsteles, kurios ramiai snūduriuoja mūsų kūnuose. Kada ir kodėl jos suaktyvėja, išlieka paslaptis. Mano vėžys buvo lyg žaibas iš žydro dangaus. Tarsi griaustinis giedrą dieną. Deus ex machina“, – apie 2013 metų lapkritį diagnozuotą gimdos vėžį knygos Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry įžangoje rašo autorė Diana (Danelė) Vidutis.

Ką darytumėte, jei vieną dieną išgirstumėte gydytojo žodžius: „Labai apgailestauju, Jums – vėžys“? Turbūt retas mūsų žinome, kaip iš tikrųjų reaguotume. Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi Danelės kelią. Ji į akistatą su vėžiu stojo ramiai, priimdama tikrovę tokia, kokia yra, net ir žinodama nedžiugią statistiką – po operacijos ir chemoterapijos kurso turi 35 proc. šansą nugyventi dar penkerius metus. Toliau skaityti „Dvi knygos iš anapus Atlanto”

Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė

Parengė Dalia Cidzikaitė

Nijolė Pupienė su „Lėtūno“ šokėjais.
„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė [fotoalbumas], Chicago, 2017.
Visą savo gyvenimą paskyrusi lietuviškam tautiniam šokiui, JAV lietuvė Nijolė Pupienė iki šiol keliasi šeštadienio rytą ir važiuoja tautinio šokio žingsnelių mokyti Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių. „Gal jau reikėtų baigti, – atviravo Nijolė 2017 metų rudenį Čikagoje, – bet va, prieš kiekvieną rugsėjį vis ima ir prikalbina dar vienus metus padirbėti.“

Nijolę mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senimas. Nuo 1970-ųjų pradžios ji vadovauja Čikagos senjorų lietuviškų tautinių šokių grupei „Lėtūnas“. Su šia grupe Nijolė atšoko beveik visas Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventes – nuo 1976 iki 2016 metų. Tris kartus – 1994, 1998 ir 2003 metais – „Lėtūnas“ šoko ir Lietuvos šokių šventėje Vilniuje. Toliau skaityti „Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė”