Nauji leidiniai – Puslapis 15

Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: iškilių vilniečių enciklopedija

2017 m. R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.

Skoningai išleistus „Vilniaus vardus“ sudaro beveik aštuoni šimtai biografijų, į knygą pateko tik jau mirę asmenys (autoriaus žodžiais: „tie, kurių nebebuvo gyvų 2016 metų gruodžio 31-ąją“). Taikant šį kriterijų, į naująją „enciklopedijos“ laidą įtraukta ir šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio biografija. Visi įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.

Mums labai džiugu, kad T. Venclova nepamiršo įtraukti Silvijos Vėlaviečienės (1941-2011): ilgametės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos, Lituanistikos (vėliau – Lituanikos) skyriaus vedėjos. Ji rinko išeivijos spaudą, glaudžiai bendradarbiavo su užsienio lietuviais. Kaip T. Venclova mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.

Vokiškoji kryptis: knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“

Nuo 2017-ųjų pavasario Berlynas asocijuojasi su Vasario 16-osios aktu: būtent Vokietijos sostinėje profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos „šventąjį Gralį“. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“, – pasakojo prof. L. Mažylis[1].

Tokiame kontekste itin aktualiai atrodo 2017 m. Vokietijoje leidyklos „Husum“ išleista Matthias Dornfeldt bei Enrico Seewald knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“. Leidėjų teigimu, šis darbas yra pirmasis išsamus vokiečių ir lietuvių santykių aprašymas: nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 m. iki diplomatinių santykių atkūrimo prieš 27-erius metus. Tautų istorijos neišvengiamai persipynusios, nes 700 metų vokiečiai ir lietuviai gyveno kaimynystėje.

Remdamiesi archyvine medžiaga, autoriai aprašo glaudžius, bet permainingus kaimyninių tautų santykius. Knygoje skelbiama Lietuvos Nepriklausomybės Akto faksimilė, publikuojami kiti dokumentai ir kruopščiai atrinktos fotografijos, iliustruojančius įvairius vokiečių ir lietuvių santykių epizodus.

[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kas-tas-liudas-mazylis-atrades-vasario-16-osios-akta-lietuvos-serlokas-holmsas-56-776414

Iš spaustuvės atkeliavo prof. Vytauto Landsbergio knyga

Naujutėlė profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga pagaliau guli ant stalo!

„Ši knygelė susirinko pati, reikėjo tik ją sušukuoti ir paskelbti“, – teigė profesorius, kalbėdamas apie „Iš signatarų balkono ir kitur : Vasario 16-oji 1989–2017“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Už paramą leidybai biblioteka dėkoja Rokiškio rajone įsikūrusiam Ilzenbergo dvarui.

Knygos sutiktuvės vyks jau poryt, jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Laukiame jūsų vasario 15 d. 19 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.

Plačiau apie naująją knygą bei renginį: http://bit.ly/2slJJwI

Knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymas

Kviečiame į knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymą, įvyksiantį sausio 31 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.).

Lietuva – piliakalnių kraštas. Šiuo metu mūsų šalyje žinomas net 921 piliakalnis, o visame baltų istorinių žemių areale, besidriekiančiame nuo Baltijos jūros vakaruose iki Okos upės aukštupio rytuose, būta apie 4 tūkst. baltiškų piliakalnių. Piliakalniai – daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje.

Prisidėdama prie 2017-aisiais minėtų Piliakalnių metų iniciatyvų, Lietuvos archeologijos draugija lietuvių, anglų ir rusų kalbomis išleido knygą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“.

Renginyje dalyvaus:

knygos autoriai doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) ir doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas),

prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas),

prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas),

Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė.

Renginį ves Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Jakštys.

Renginio metu bus platinama knyga.

Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai

Roberto Schumano fondo remiamas „Cahiers Lituaniens“ – vienintelis Lietuvos temai skirtas žurnalas prancūzų kalba. Kiekvieną rudenį išeinančiu žurnalu siekiama prancūzų skaitytojus supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, kalba bei literatūra.

Kaip galima nujausti iš naujausio žurnalo viršelio, kuriame matome menininko Eriko Varno atvaizduotą Jeaną Paulį Sartre‘ą, šiam prancūzų rašytojui numeryje skiriama daug dėmesio. Žinia, J. P. Sartre‘as ir rašytoja, filosofė Simone de Beauvoir 1965 m. apsilankė Lietuvoje. Anot dr. Solveigos Daugirdaitės, 2015 m. paskelbusios studiją „Švystelėjo kaip meteoras“, vizitas, kuris neturėjo didelės reikšmės patiems Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra suvokiamas kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei: užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai.[1] „Kuo lietuviams svarbi de Beauvoir ir Sartreo‘o viešnagė Lietuvoje?“, – šį klausimą S. Daugirdaitė gvildena naujausiame „Cahiers Lituaniens“ numeryje. Rusistikos ir sovietologijos studijų profesorė Cécile Vaissié (Université Rennes 2) į penkių dienų vizitą pažvelgia iš Beauvoir ir Sartre’o perspektyvos: jos tekstas pavadintas „Sartre‘as ir Beauvoir Lietuvoje: nesusipratimai, abipusės manipuliacijos ir nutylėjimai“. Po Lietuvą su intelektualų pora keliavo Lena Zonina, kurią Sartre‘as įsimylėjo 1962 m.: ji, manoma, yra ponia Z., kuriai dedikuota Sartre‘o autobiografinė knyga „Žodžiai“.

Toliau skaityti „Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai”

Sausio 23 d.: monografijos pristatymas ir pokalbis apie valstybių teritorijas

Po savaitės, kitą antradienį, 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje kalbėsimės apie valstybių teritorijas šiandienos pasaulyje. Savo monografiją „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatys prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė. Renginyje dalyvaus tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė, kartografas, geografas dr. Kęstutis Papšys. Pokalbį moderuos „15min“ žurnalistas Paulius Gritėnas.

Plačiau apie renginį: http://bit.ly/2Dkn4Ff