Kategorija: Naujienos

Muzikinis spektaklis „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“

Gegužės 15 d. 16 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į muzikinį spektaklį „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“, kurį pastatė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubas. Spektaklyje, kuriuo pagerbiamas M. Mažvydas ir jo „Katekizmas“, skamba hiphopo ir repo muzika iš Lin-Manuel Mirandos miuziklo „Hamilton“.

Spektaklis sukurtas pagal Justino Marcinkevičiaus tekstus, juo siekiama pristatyti „Katekizmą“ taip, kad jaunimas suprastų – Mažvydas gali būti jų herojus! Miuziklo veikėjai visus įpareigoja gyventi taip, „kad žodžio tarnyba išliktų ir mūsų kalba persiduotų būsimoms kartoms“, nes nuo šios tarnybos M. Mažvydas nėra atleidęs nė vieno. Ačiū tau, Marčiau!

Spektaklio vedėjas – Deividas Jučas. Atlikėjai – Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo nariai. Režisierė, spektaklio autorė – Violeta Serbintienė. Spektaklis bus rodomas Nacionalinės bibliotekos III a., erdvėje prie vitražo

Kultūros leidiniai Lietuvoje – reikalingi, bet gyvena skurdžiai

Daugiau renginio nuotraukų >>

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antradienio vakarą kvietė į diskusiją apie Lietuvos kultūros leidinių būtinumą.

Valstybingumo erdvėje šiuo klausimu diskutavo kino ir teatro kritikė, ilgametė kultūros leidinių redaktorė Jūratė Visockaitė, UAB „Media bitės“ vadovas, buvęs portalo 15min ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas, kultūros ministro patarėjas, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas, kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas, istorikas dr. Tomas Vaiseta. Diskusiją moderavo žurnalo „IQ Life“ vyriausioji redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Diskusijoje aprėptos įvairios problemos, su kuriomis susiduria kultūros žiniasklaida. Toliau skaityti „Kultūros leidiniai Lietuvoje – reikalingi, bet gyvena skurdžiai”

Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“

„Pagaliau jūs pas mus atvažiavote“, – taip balandžio 18 d. į gimnazistus iš Tauragės apskrities kreipėsi nuo rudens vykusio projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ iniciatorė ir vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Prieš baigiamuosius debatus „Emigracija – grėsmė valstybei?“ ji priminė, kad projektu nesiekta nei paskatinti, nei sumažinti emigracijos: „Kuo daugiau žinai, tuo daugiau turi galimybių rinktis.“

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento vadovas, buvęs Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas gimnazistams akcentavo, kad valstybė pirmiausia yra žmonės, mes visi: „Kai sako, kad šita valstybė neturi ateities, jums sako, kad esate „lūzeriai“. Aš taip nesakau. Aš tikiu, kad galite susitvarkyti šitą valstybę: kad kažkada amerikiečiai pildys žalias kortas ir norės atvažiuoti į Lietuvą.“ Debatus moderavęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad debatai yra svarbus pilietinės visuomenės ginklas „fake news“ (t. y. netikrų naujienų) amžiuje. Pasidalijęs prisiminimais apie keblią pirmąją pažintį su debatais devintoje klasėje Panevėžyje, jis vylėsi, kad projekto dalyviai, kaip ir jis, ilgainiui pamėgs diskusijų meną. Toliau skaityti „Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“”

Dvi knygos iš anapus Atlanto

Dalia Cidzikaitė

Diana Vidutis, Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry. eLectio Publishing: Little Elm, TX, 2017.

„Mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu, tik prostatos, kuriuo, atrodo, suserga nemažas skaičius vyresnio amžiaus vyrų. Aš tvirtai tikiu, kad mes visi nešiojamės vėžio ląsteles, kurios ramiai snūduriuoja mūsų kūnuose. Kada ir kodėl jos suaktyvėja, išlieka paslaptis. Mano vėžys buvo lyg žaibas iš žydro dangaus. Tarsi griaustinis giedrą dieną. Deus ex machina“, – apie 2013 metų lapkritį diagnozuotą gimdos vėžį knygos Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry įžangoje rašo autorė Diana (Danelė) Vidutis.

Ką darytumėte, jei vieną dieną išgirstumėte gydytojo žodžius: „Labai apgailestauju, Jums – vėžys“? Turbūt retas mūsų žinome, kaip iš tikrųjų reaguotume. Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi Danelės kelią. Ji į akistatą su vėžiu stojo ramiai, priimdama tikrovę tokia, kokia yra, net ir žinodama nedžiugią statistiką – po operacijos ir chemoterapijos kurso turi 35 proc. šansą nugyventi dar penkerius metus. Toliau skaityti „Dvi knygos iš anapus Atlanto”

Atvira diskusija apie Lietuvos kultūros leidinių būtinumą

 

Kiek kultūros leidinių reikia Lietuvai? Visų, kurie leidžiami dabar? Dalies iš jų? Būtų protingiau visus sujungti į vieną  žurnalą ar laikraštį? O gal nereikia nė vieno?..

Reaguodama į viešojoje erdvėje vis iškylančias kultūrinės spaudos finansavimo ir reikalingumo temas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į pirmąją iš numatytų diskusijų apie kultūros leidinius. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyksiančiuose renginiuose sieksime į kultūros leidinius pažvelgti plačiau, valstybingumo kontekste. Juk viešumoje dažnai kartojama, kad būtent kultūra yra valstybės pamatas.

Pirmojoje diskusijoje dalyvaus:

kino ir teatro kritikė, ilgametė kultūros leidinių redaktorė Jūratė Visockaitė,

UAB „Media bitės“ vadovas, buvęs portalo 15min ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas,

LR kultūros ministrės patarėjas, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas,

kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktorius, rašytojas, istorikas dr.  Tomas Vaiseta.

Diskusiją moderuos žurnalo „IQ Life“ vyr. redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Renginys vyks balandžio 24 d. 17. 30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.).

Tomas Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil London (1651)

Tai garsus politinės filosofijos veikalas, kuriame autorius teigia, jog valstybė yra laisvo žmonių susitarimo rezultatas, palaikantis visuotinę taiką ir saugumą. Tai tarsi didžiulis mechanizmas, lygintinas su bibline jūrų pabaisa Leviatanu. Knygos tekstas yra papildytas Abraomo Boso (Abraham Bosse, 1602–1676) vario raižiniu antraštiniame lape. Jis gali būti skaitomas vertikaliai arba horizontaliai, taip suteikdamas gausybę skirtingų vaizdo interpretacijų. Vertikaliai skaitoma iliustracija rodo pasaulietinės ir bažnytinės valdžios galios ženklus – kairėje pusėje vaizduojami pasaulietinės, karinės valdžios simboliai, dešinėje – bažnytinės. Horizontaliai skaitomas vaizdas suteikia daugiau detalių apie bendrą iliustracijoje vaizduojamą situaciją bei dvasią – gausybė mažų detalių atskleidžia Anglijos pilietinio karo (1642–1651) atgarsius.

Centrinė iliustracijos figūra – iš vandens išniręs suverenas Leviatanas. Jo kūnas yra sudarytas iš daugybės žmonių, atsukusių veidą į suvereną. Iš tolo  Leviatanas atrodo tarsi padengtas žvynais – kaip ir monstras iš Senojo Testamento. Vienoje rankoje jis laiko kalaviją, demonstruojantį politinę galią, kitoje – bažnytinės valdžios simbolį pastoralą.

Toliau skaityti „Tomas Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil London (1651)”