Gegužės 7 d. įvyko pirmoji virtuali visuotinė lietuvių kalbos viktorina. Šias kalbos varžytuves, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną surengė Lietuvių kalbos draugija. Viktorinos užduotys internete buvo prieinamos visą parą Lietuvos laiku. Dalyviams reikėjo atsakyti į 25 klausimus. Iš viso viktorinoje dalyvavo 1239 asmenys. Paskelbtas 28 nugalėtojų, be klaidų atsakiusių į visus klausimus, sąrašas. Tarp nugalėtojų – ir mūsų kolegė Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Rima Dirsytė. Sveikiname ir didžiuojamės!
Kategorija: Naujienos
Gegužės 11 d.: diskusija, skirta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybai
Šiais metais minime 125-ąsias architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) gimimo metines. V. Landsbergis-Žemkalnis – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų, įgyvendinęs daugiau kaip 150 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Ilgametė architekto kūryba atspindi įvairius Lietuvos istorijos ir architektūrinės aplinkos formavimo etapus: tarpukario Kauno ir miestelių modernizavimą, 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymą sovietinės ir nacių okupacijos metais, išeivijos architektūrines nuostatas, asmeninę praktiką Australijoje ir veiklą sugrįžus į sovietinę Lietuvą 1959 metais. Architektas sukaupė ir perdavė Lietuvos literatūros ir meno archyvui vertingą XX a. Lietuvos architektūros istorijos šaltinį – savo darbų ir dokumentų rinkinį. Šiuos itin vertingus kultūros paveldo ir istorijos dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvas nori pristatyti visuomenei.
Šių metų rugsėjį Lietuvos literatūros ir meno archyvas Kaune organizuoja parodą V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai pristatyti. Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama apskritojo stalo diskusija, skirta įvairiems architekto kūrybos laikotarpiams ir architektūriniam palikimui aptarti.
Diskusijos dalyviai:
- Jolita Kančienė – architektūros istorikė, monografijos, skirtos V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai, autorė (kalbės apie architekto kūrybą Lietuvoje);
- prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė – dailės istorikė ir kritikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos profesorė (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio studijas Romoje);
- dr. Karolis Kučiauskas – istorikas, Energetikos ir technikos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas, Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio veiklą Vilniuje).
Diskusijos moderatorė – architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė.
Kultūros specialistus ir visus susidomėjusius kviečiame pasiklausyti ir padiskutuoti.
Trumpai apie renginį
| Data | gegužės 11 d. |
| Laikas | 17 val. |
| Vieta | Valstybingumo erdvė. II a. |
| Trukmė | apie 2 val. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Partneris | Lietuvos literatūros ir meno archyvas |
| Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |
Muzikinis spektaklis „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“
Gegužės 15 d. 16 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į muzikinį spektaklį „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“, kurį pastatė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubas. Spektaklyje, kuriuo pagerbiamas M. Mažvydas ir jo „Katekizmas“, skamba hiphopo ir repo muzika iš Lin-Manuel Mirandos miuziklo „Hamilton“.
Spektaklis sukurtas pagal Justino Marcinkevičiaus tekstus, juo siekiama pristatyti „Katekizmą“ taip, kad jaunimas suprastų – Mažvydas gali būti jų herojus! Miuziklo veikėjai visus įpareigoja gyventi taip, „kad žodžio tarnyba išliktų ir mūsų kalba persiduotų būsimoms kartoms“, nes nuo šios tarnybos M. Mažvydas nėra atleidęs nė vieno. Ačiū tau, Marčiau!
Spektaklio vedėjas – Deividas Jučas. Atlikėjai – Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo nariai. Režisierė, spektaklio autorė – Violeta Serbintienė. Spektaklis bus rodomas Nacionalinės bibliotekos III a., erdvėje prie vitražo
Kultūros leidiniai Lietuvoje – reikalingi, bet gyvena skurdžiai
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antradienio vakarą kvietė į diskusiją apie Lietuvos kultūros leidinių būtinumą.
Valstybingumo erdvėje šiuo klausimu diskutavo kino ir teatro kritikė, ilgametė kultūros leidinių redaktorė Jūratė Visockaitė, UAB „Media bitės“ vadovas, buvęs portalo 15min ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas, kultūros ministro patarėjas, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas, kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas, istorikas dr. Tomas Vaiseta. Diskusiją moderavo žurnalo „IQ Life“ vyriausioji redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
Diskusijoje aprėptos įvairios problemos, su kuriomis susiduria kultūros žiniasklaida. Toliau skaityti „Kultūros leidiniai Lietuvoje – reikalingi, bet gyvena skurdžiai”
Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“
„Pagaliau jūs pas mus atvažiavote“, – taip balandžio 18 d. į gimnazistus iš Tauragės apskrities kreipėsi nuo rudens vykusio projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ iniciatorė ir vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Prieš baigiamuosius debatus „Emigracija – grėsmė valstybei?“ ji priminė, kad projektu nesiekta nei paskatinti, nei sumažinti emigracijos: „Kuo daugiau žinai, tuo daugiau turi galimybių rinktis.“
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento vadovas, buvęs Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas gimnazistams akcentavo, kad valstybė pirmiausia yra žmonės, mes visi: „Kai sako, kad šita valstybė neturi ateities, jums sako, kad esate „lūzeriai“. Aš taip nesakau. Aš tikiu, kad galite susitvarkyti šitą valstybę: kad kažkada amerikiečiai pildys žalias kortas ir norės atvažiuoti į Lietuvą.“ Debatus moderavęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad debatai yra svarbus pilietinės visuomenės ginklas „fake news“ (t. y. netikrų naujienų) amžiuje. Pasidalijęs prisiminimais apie keblią pirmąją pažintį su debatais devintoje klasėje Panevėžyje, jis vylėsi, kad projekto dalyviai, kaip ir jis, ilgainiui pamėgs diskusijų meną. Toliau skaityti „Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“”
Dvi knygos iš anapus Atlanto
Diana Vidutis, Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry. eLectio Publishing: Little Elm, TX, 2017.
„Mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu, tik prostatos, kuriuo, atrodo, suserga nemažas skaičius vyresnio amžiaus vyrų. Aš tvirtai tikiu, kad mes visi nešiojamės vėžio ląsteles, kurios ramiai snūduriuoja mūsų kūnuose. Kada ir kodėl jos suaktyvėja, išlieka paslaptis. Mano vėžys buvo lyg žaibas iš žydro dangaus. Tarsi griaustinis giedrą dieną. Deus ex machina“, – apie 2013 metų lapkritį diagnozuotą gimdos vėžį knygos Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry įžangoje rašo autorė Diana (Danelė) Vidutis.
Ką darytumėte, jei vieną dieną išgirstumėte gydytojo žodžius: „Labai apgailestauju, Jums – vėžys“? Turbūt retas mūsų žinome, kaip iš tikrųjų reaguotume. Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi Danelės kelią. Ji į akistatą su vėžiu stojo ramiai, priimdama tikrovę tokia, kokia yra, net ir žinodama nedžiugią statistiką – po operacijos ir chemoterapijos kurso turi 35 proc. šansą nugyventi dar penkerius metus. Toliau skaityti „Dvi knygos iš anapus Atlanto”