2018 m. sausio 12–22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, ant laiptų į 3 a. atrijų, bus eksponuojama Kauno IX forto muziejaus parengta paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“ .
1918–1939 metai į naujausiųjų laikų žmonijos istoriją įrašyti kaip trumpa vis didesnių iššūkių draskomos sąlyginės taikos atkarpa tarp dviejų globalinių konfliktų. Pirmosios makabriškos – naują platų, viską niokojantį ginkluotą susidūrimą žadančios – prognozės pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė jau XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Dar po dešimties metų, nacionalsocialistinei Vokietijai Europoje iškėlus revanšizmo vėliavą, tokie bauginantys perspėjimai tapo nuolatiniu informaciniu fonu.
Kad bent trumpam išsklaidytų slegiančią atmosferą, tuometė spauda nevengdavo naudoti satyros, juodojo humoro. Visa tai dažniausiai įsikūnydavo karikatūrose. Joms, nupieštoms lietuvių ar kitų šalių dailininkų, išspausdintoms pačiuose įvairiausiuose to meto Lietuvos leidiniuose, ir yra skirta ši paroda. Ja siūloma į lemtingus įvykius, istorinius veikėjus pažvelgti „amžininkų akimis“.
Imbieriaus pyragas
„Gimtoji Žemaitija visą gyvenimą Kaziui Varneliui (1917-2010) išliko pasaulio centru. K. Varnelis pasiekė daug: pripažintas dailininkas (bažnyčių interjerų architektas, vitražistas, tapytojas – moderniojo optinio meno kūrėjas), pedagogas (profesūra Čikagos meno institute), bibliofilas, muziejininkas“, – taip K. Varnelį laikraštyje „Žemaičių bibliofilas“ pristato doc. dr. Alma Braziūnienė. Anot jos, K. Varnelis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV, susigraudino, kai jam buvo įteiktas Petro Repšio sukurtas medalis su taikliais Sigito Gedos žodžiais „Širdį palikęs Žemaičiuos“.
Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), literatas ir fotografas Andrei Antonau.
Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.
Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.