Kategorija: Naujienos

Nacionalinės moksleivių akademijos dalyvių viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje

Vasario 20 dieną Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) lietuvių filologijos sekcijos dalyviai lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus parengta programa. Skyriaus darbuotoja Rima Mažeikienė vedė NMA dalyviams pažintinę ekskursiją – pristatė bibliotekos erdves, veiklas ir teikiamas paslaugas. Dr. Dalia Cidzikaitė skaitė paskaitą apie vienos knygos atsiradimo istoriją, kurioje moksleivius supažindino su JAV Lietuvių bendruomenės įgyvendintu projektu „JAV LB Sakytinės istorijos projektas“ ir jam pasibaigus išleista knyga lietuvių („Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus, 1940–1944“) ir anglų kalbomis („We Thought We‘d Be Back Soon. 18 Stories of Refugees, 1940–1944“). Po paskaitos jaunieji filologai žiūrėjo filmą „To Be LT: Kartu Amerikoje“ (rež. Jurgis Didžiulis), diskutavo apie Lietuvos diasporą ir lietuviškąją tapatybę užsienyje. Toliau skaityti „Nacionalinės moksleivių akademijos dalyvių viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje”

Vokiškoji kryptis: knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“

Nuo 2017-ųjų pavasario Berlynas asocijuojasi su Vasario 16-osios aktu: būtent Vokietijos sostinėje profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos „šventąjį Gralį“. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“, – pasakojo prof. L. Mažylis[1].

Tokiame kontekste itin aktualiai atrodo 2017 m. Vokietijoje leidyklos „Husum“ išleista Matthias Dornfeldt bei Enrico Seewald knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“. Leidėjų teigimu, šis darbas yra pirmasis išsamus vokiečių ir lietuvių santykių aprašymas: nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 m. iki diplomatinių santykių atkūrimo prieš 27-erius metus. Tautų istorijos neišvengiamai persipynusios, nes 700 metų vokiečiai ir lietuviai gyveno kaimynystėje.

Remdamiesi archyvine medžiaga, autoriai aprašo glaudžius, bet permainingus kaimyninių tautų santykius. Knygoje skelbiama Lietuvos Nepriklausomybės Akto faksimilė, publikuojami kiti dokumentai ir kruopščiai atrinktos fotografijos, iliustruojančius įvairius vokiečių ir lietuvių santykių epizodus.

[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kas-tas-liudas-mazylis-atrades-vasario-16-osios-akta-lietuvos-serlokas-holmsas-56-776414

Vasario 16-osios šventė Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Gražinos išradingumas ir darbštumas sukūrė šventę visam Nacionalinės bibliotekos kolektyvui. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Gražina iškepė 80 keksiukų ir net 500 Lietuvos formos sviestinių sausainių, kuriuos pavadinome „Lituani(sti)ka“. Kepiniais pavaišinome visus Nacionalinės bibliotekos darbuotojus  – apkeliauti didžiulį pastatą prireikė keturių valandų!

Ačiū Tau, Gražina!

Vygaudo Juozaičio nuotr. 

Valstybingumo erdvėje filmavo režisierius Arvydas Reneckis

Vasario 6 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko dokumentinio filmo  „Amerikos lietuvių istorija“ filmavimas. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorę Jolantą Budriūnienę, istoriką, diplomatą prof. Alfonsą Eidintą, Lituanistikos skyriaus vadovę dr. Giedrę Milerytę-Japertienę ir skyriaus vyr. metodininkę-tyrėją, buvusią JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorę dr. Dalią Cidzikaitę kalbino filmo režisierius Arvydas Reneckis. 

 

Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyviai susitiko Vilkyškių miestelyje

Iš kairės: dr. renginio vedėja Dalia Cidzikaitė, Barbora Butkutė, Matas Mačiulaitis ir Dovydas Kaminskas

Tradicinė edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“, organizuojamo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, dalis yra gimnazistų susitikimas su emigracinės patirties turinčiais žmonėmis. Kadangi projekte „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyvauja Tauragės apskrities gimnazijos, šį kartą susitikimas surengtas Vilkyškių miestelyje. Gimnazistams apie savo patirtis Lietuvoje ir užsienyje pasakojo trys jauni veiklūs žmonės: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Barbora Butkutė bei Matas Mačiulaitis ir Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas.

Baigęs teisės bakalauro studijas Mykolo Romerio universitete, D. Kaminskas studijas tęsė Kopenhagos universitete, drauge stengdamasis iš aplinkos paimti viską, kas įmanoma, pavyzdžiui, būtent Danijoje jis pamėgo bėgioti ilgas distancijas. Nors Kopenhagą jaunasis politikas laiko antrąja savo gimtine, jis iki šiol ryškiai prisimena ratukų dardėjimą, traukiant lagaminą per šaligatvio trinkeles, kai kaskart sugrįždavo į Lietuvą. Viešėdamas Lietuvoje pastebėdavo, kad šalis keičiasi, o jis tuose pokyčiuose nedalyvauja. Nors Kopenhagoje buvo susikūręs komfortišką gyvenimą, D. Kaminskas sugrįžo į Lietuvą ir pasirinko politiko karjerą savivaldoje. Už tarptautinę patirtį pokyčiams regionuose D. Kaminskas buvo apdovanotas „Globalios Lietuvos apdovanojimu 2017“. Tiesa, ne visi jo veiklą vertina pozityviai: jaunasis politikas minėjo, kad kartais susiduria su požiūriu „Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o…“. Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyviai susitiko Vilkyškių miestelyje”

Panelės Mary L. Benton kelionė į Lietuvą 1919 metais

Parengė Dalia Cidzikaitė

Panelės Mary L. Benton ataskaitos titulinis puslapis.

1919 metai Lietuvai buvo išbandymų metai. Nepriklausomybę paskelbus 1918 metų vasario 16-ąją, 1919 metais ją de jure buvo pripažinusi tik Vokietija. Tais metais ji kovojo ne vienu, o trimis frontais: su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija. Neramu buvo ir likusioje Rytų Europoje – Vokietijos kapituliacija įžiebė karų virtines ir atnešė sumaištį dėl naujų valstybių galios. Tad nors Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918-ųjų lapkričio 11-ąją, formali taikos sutartis pasirašyta tik 1919 m. birželio 28 d. Esant tokiai politinei padėčiai, keliauti po Europą buvo sudėtinga, kartais – net rizikinga, tačiau įmanoma. Tokią kelionę 1919 metų ankstyvą pavasarį iš Paryžiaus per Berną į Lietuvą atliko ir vėliau aprašė panelė Mary L. Benton, pasaulinės organizacijos „Jaunųjų moterų krikščionių asociacija“ (angl. Young Women‘s Christian Association, arba Y.M.C.A.) atstovė[1]. Toliau skaityti „Panelės Mary L. Benton kelionė į Lietuvą 1919 metais”