JAV lietuvės Gabrielės Gedo stažuotės Nacionalinėje bibliotekoje rezultatai

Šią vasarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje stažavosi ispanų kalbos ir literatūros studentė Gabrielė Gedo. JAV sostinėje Vašingtone gyvenanti, šiuo metu Masačusetso valstijoje,  Viljamso koledže studijuojanti mergina į Lietuvą atvyko pagal LISS (Lietuvių Išeivijos Studentų Stažuotė) programą. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojams G. Gedo pavardė puikiai žinoma iš publikacijų JAV lietuvių laikraščiuose, kuriuos kaupia Nacionalinė biblioteka.

Birutė Ciplijauskaitė. UW-Madison News

Bibliotekoje stažuotojai buvo pavestos su ispanistika ir lietuvių diaspora susijusios užduotys. Pirmiausia G. Gedo pasidomėjo JAV lietuvės, pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistės Birutės Ciplijauskaitės (1929-2017) biografija ir rašytiniu palikimu. Peržvelgusi Nacionalinėje bibliotekoje saugomas B. Ciplijauskaitės knygas, G. Gedo parengė esė „Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas: išsamus rašinys buvo publikuotas tiek šiame tinklaraštyje, tiek portale „Bernardinai“. Anot G. Gedo, B. Ciplijauskaitė buvo nuostabi moteris: „Būdama ketverių, pati išmoko skaityti, iš kitos pusės stebėdama ant stalo padėtus sesers namų darbus. Profesinėje srityje jai teko dirbti sunkiau, nes buvo ir moteris, ir užsienietė, bet ji buvo apdovanota Ispanijos prestižine Alfonso X Išmintingojo premija“. Toliau skaityti „JAV lietuvės Gabrielės Gedo stažuotės Nacionalinėje bibliotekoje rezultatai”

Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova

Ruošiantis diskusijai „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“

„Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“, – taip vadinsis diskusija, vyksianti per Tomo Venclovos 80-mečio vakarą Nacionalinėje bibliotekoje, rugsėjo 11 d. Dialogą plėtos Paulius Gritėnas, Virginija Cibarauskė, Donatas Puslys ir Saulius Vasiliauskas.  Diskusiją moderuos Aurimas Švedas.

Maištaujanti knyga, plečianti horizontus

Prieš 500 metų Vakarų pasaulis gyveno pagal Dievo sukurtą planą. Siekdama šį planą perprasti, žmonija pradėjo abejoti tradicinėmis viduramžiškomis nuostatomis, ėmėsi rizikos – drąsaus ir laisvo mąstymo. Ryžtingą žingsnį su 95 tezėmis bažnytinėje aplinkoje pademonstravęs Martynas Liuteris tapo simboline ankstyvųjų Naujųjų laikų figūra, žyminčia gausybę naujų procesų: globalizaciją, medijų revoliuciją, naujų socialinių tinklų kūrimąsi ir t.t. J. Gutenbergo apie 1450 m. išrasta spauda leido dauginti ir plisti knygoms – kiekvienai iš jų kiekviename Europos krašte kalbėti savo nauju balsu ir skleisti drąsias idėjas. K. Kolumbas 1492 m. atrasdamas Ameriką praplėtė globalų pasaulio ribų suvokimą. M. Kopernikas apie 1540 m. sukurdamas heliocentrinę saulės sistemos teoriją praplėtė universalias visatos ribas. Pasaulis tapo kitoks – įvairesnis, komplikuotas ir atviras.

Pristatoma prieš viduramžišką pasaulio suvokimą maištaujanti knyga, kuri plečia ir išorinio, ir vidinio pasaulio ribas. Tai pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje pasirodžiusi kosmografija – pirmoji visuotinė enciklopedinio pobūdžio pasaulio istorija, pristatanti išsamų geografinį pasaulio vaizdą ir istorinę žmonijos raidą. Drąsios minties ir plataus akiračio Martynas Bielskis (1495–1575), kaip krikščionybei pavojingas autorius, buvo įtrauktas į draudžiamųjų knygų sąrašą. Knyga išspausdinta įvairių konfesijų daugiakultūrėje visuomenėje tuo metu paplitusia lenkų kalba, pavadinimu „Kronika tho iesth Historya swiata“ („Kronika, arba viso pasaulio istorija“) (1564).

Kviečiame pasigrožėti pasaulio žemėlapiu, iliustruotu undinėmis, Zodiako ženklais ir fantastinėmis būtybėmis.

Data  rugpjūčio 9 d. – rugsėjo 8 d.
Vieta atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas

Svečiai iš Italijos

Vasara – praktikų, stažuočių ir savanorystės laikas. Čia matote mūsų svečius iš Italijos: Jacopo Baiocchi, Alessia Proietti, Giordano Angelini. Šią savaitę jauni italai, besidarbuojantys Lietuvoje, mums padeda rinkti medžiagą apie italus, kurie Lietuvoje darbavosi tarpukariu. Rengiame parodą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“: pristatysime 1918-1940 metais Lietuvos Respublikoje profesionaliai dirbusius užsieniečius, kurių darbai paliko ženklų pėdsaką šalies kultūros, meno, mokslo, ūkio, karybos srityse

Lietuviški Dantės

„Dabar Kaune paplitusi tokia paskala, būk vienas Šančių gyventojas pramiegojęs 21 d. Atsibudęs jis pasakojęs buvęs aname pasaulyje, matęs pragarą, čysčių ir peklą. <…> Jis parsinešęs iš ten daug paslapčių, kurių niekam išduoti negalįs.“


Lietuvos žinios. – 1923 m., bal. 17 (Nr. 85), p. 3

„Manėm, kad greit grįšim“ – jau ir angliškai

Džiaugiamės mielos kolegės, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Dalios Cidzikaitės darbo vaisiais: populiarioji knyga „Manėm, kad greit grįšim“ pagaliau išėjo ir anglų kalba! Angliškas knygos, kurią Dalia parengė su bendraautorėmis Dalia Stakyte Anysiene Laima Petrauskaite VanderStoep, leidimas skirtas daug platesniam skaitytojų ratui – užsienio skaitytojams ir ypač pabėgėlių duonos ragavusių JAV lietuvių vaikams ir vaikaičiams, kurių nemaža dalis šiandien jau sunkiai ar visiškai nesupranta lietuviškai.

Daugiau apie naująjį knygos leidimą >>