Lituanistikos skyriaus darbuotojai išlydėjo pavasarį ir pasitiko vasarą išvažiuojamame seminare į Šetenius

DPTD Lituanistikos skyriuje veikianti Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė inicijavo išvažiuojamąjį seminarą. Gegužės 31 – birželio 1 d. buvo aplankyti penki visiškai skirtingo likimo susilaukę vidurio Lietuvos dvarai. Tyrėjai aplankė netoli Ukmergės esančią Vaitkuškio dvarvietę, kuri kadaise priklausė garsiajai Kosakovskių giminei. Diskutuota apie šio dvaro reikšmę aristokratijos kultūros raidai Lietuvoje XIX – XX a. sandūroje. Antrasis sustojimas – dvaras Taujėnuose. Iki šių dienų išlikę, kunigaikščiams Radviloms priklausę, klasicizmo stiliaus rūmai sulaukė visiškai kitokio likimo ir šiandien yra gyva, praeitimi alsuojanti, erdvė.

Netoli Ukmergės stūksanti rezidencinė XVI a. Siesikų pilis priklausė Daumantų-Siesickių giminei. Dabartinis jos savininkas Audrys Matulaitis ne tik svetingai priėmė dar betonu ir dažais kvepiančiuose namuose, bet ir supažindino su pilies ir jos savininkų istorija. Pilyje išlikę freskų fragmentai, statinio architektūra vedė pokalbį link renesanso idėjų įtakos šio regiono kultūrai, neoplatonizmo ir buvusios dvaro bibliotekos likimo. Aplankytas Apytalaukio dvaras, kažkada priklausęs Zabielų giminei buvo pastatytas XIX a. viduryje. Šiandienė jo būklė labai liūdna. Tai skatina dar kartą permąstyti Kėdainių apylinkių bajorijos ir jos paveldo tyrimo klausimus.

Pagrindinis išvažiuojamojo seminaro renginys vyko Česlovo Milošo kultūros centre Šeteniuose. Jo metu diskutuota apie Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė veiklos kryptis ir pobūdį, nustatyti prioritetai ir suplanuoti artimiausi darbai. Minėtasis kultūros centras taip pat mena bajoriškojo Lietuvos visuomenės sluoksnio gyvenimą ir pasakoja užmirštas istorija.

Giedrės Milerytės-Japertienės, Jolantos Matuzaitės ir Mangirdo Bumblausko nuotraukos

„Info ekspresas“ nuo šiol – tik internete

Parengė Jolanta Matuzaitė 


Jungtinės Karalystės lietuvių nuo birželio mėnesio nebepasieks laikraštis „Info ekspresas“. Kaip pranešė leidinio redakcija, ligšiol spausdintą informaciją skaitytojai dabar ras tik interneto svetainėje. 2010 metais Londone pradėtas leisti gyvenimo būdo žurnalas, o nuo 2014 metų  laikraštis rašė apie lietuvių bendruomenės gyvenimą, spausdino straipsnius socialinės ir finansų politikos, verslo klausimais. Per 7 gyvavimo metus skaitytoją pasiekė 56 leidinio numeriai.

Pirmojo lietuvio Amerikoje darbai ir vargai

Dalia Cidzikaitė


Aleksandras Karolis Kuršius

Lietuviai Aleksandrą Karolį Kuršių laiko pirmuoju lietuviu, apie kurio apsilankymą Amerikos žemyne, turima duomenų. 1659 metų birželį atplaukęs į olandų kolonistų Manhatano saloje įkurtą Naująjį Amsterdamą (dabartinį New Yorką), Kuršius tapo pirmuoju šio miesto lotynų kalbos mokytoju ir pirmuoju gydytoju. Šaltiniai mini, jog Kuršius buvo pasamdytas su 500 florinų alga, jam taip pat buvo paskirta 100 florinų prekėms, kurias jis gavo atvykęs į vietą. Be to, jis gavo sodui ir darbui patogios žemės sklypą dabartiniame Manhatane ir galimybę mokyti privačiai. Taip pat žinoma, jog mokytojauti lietuviui ilgai neteko. Rašoma, jog, 1661 metais kilus ginčui dėl algos dydžio, Kuršius paliko Naujojo pasaulio krantus ir sugrįžo į Europą. Toliau skaityti „Pirmojo lietuvio Amerikoje darbai ir vargai”

Išeivių laiškai specialiame laiškų popieriuje

Pastebėjo Arida Riaubienė 


XX a. pirmoje pusėje, taip pat ir vėlesniu laikotarpiu išeiviai iš Lietuvos laiškus į tėvynę giminėms ir artimiesiems rašydavo tam tikslui skirtame popieriuje, kurio pirmajame puslapyje dažniausiai buvo spausdinamas eilėraštis arba eiliuotas tekstas.  Laiškams rašyti skirtas popierius buvo puošiamas vinjetėmis, taip pat nedidelėmis iliustracijomis. Pateikiame keletą laiškams rašyti popieriaus pavyzdžių, saugomų Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde.