Mane suformavo Lietuvos gamtovaizdžiai, jos spalvos, jos kvapai, jos dangus, jos telūrinės jėgos, kurios tikriausiai egzistuoja.
Česlovas Milošas, Tėvynės ieškojimas, Vilnius, 1995, p. 57
Kategorija: Naujienos
Tęsiamas bendradarbiavimas su Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centru
Birželio 18 d. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė lankėsi Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centre. Viešnagės metu domėtasi estų diasporos spaudos archyvų tvarkymo, turinio skaitmeninimo, bibliografinės informacijos rengimo ir sisteminimo klausimais, šiandieninėmis estų išeivijos spaudos leidybos tendencijomis, centro galimybėmis užtikrinant šios srities vartotojų informacinius poreikius. Toliau skaityti „Tęsiamas bendradarbiavimas su Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centru”
Besibaigiant festivaliui „Poezijos pavasaris 2013“
Šįmet viskas žalia kaip niekad. Akinamai žalia. Medžiai, vanduo, akys, plaukai, saulė ir vėjas, naktys ir sapnai. (2007, gegužės 11 d.)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2001-2009. Vilnius, 2009, p. 269.
Lietuvių šalpos organizacijos
1915 m. gegužės 21 d. Vilniuje įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, kuri gyvavo iki 1918 m. Ši labdaros organizacija globojo Pirmojo pasaulio karo pabėgėlius našlaičius, bei vargingai gyvenančius moksleivius. Organizacijai vadovavo Centrinis komitetas, kurį kordinavo Antanas Smetona. Draugija rinko lėšas rengdami kultūrinius renginius, rūpinosi švietimu, steigė labdaringas valgyklas, prieglaudas. Labai panašia veikla užsiėmė ir kiti organizacijos skyriai Rusijos miestuose, kuriuose buvo daugiau lietuvių pabėgėlių. Piniginės aukos buvo renkamos ir JAV bei Šveicarijoje. Draugijos veikla pasirodė esanti svarbi formuojant pilietinę visuomenę ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Ilgainiui šios draugijos veikla tapo kulūriniu ir politiniu branduoliu ir pasirodė svarbi formuojant tautinį sąmoningumą, pilietines vertybes, visuomenę. Nemažai draugijos narių įsitraukė į politinę veiklą ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės.
1944 m. Čikagoje JAV lietuvių visuomeninių organizacijų iniciatyva buvo įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių fondas, BALF (angl. United Lithuanian Relief Fund of America). Tai yra JAV lietuvių šalpos organizacija, veikusi iki 2008 m. Pirmuoju organizacijos vadovu tapo prelatas Juozas Končius. Fondas dar turėjo skyrių Kanadoje. XX a. pab. organizacijai priklausė apie 4000 žmonių. Organizacijos veikla apėmė visas lietuvių kolonijas. BALF’o organizacija rinko drabužius, maistą, pinigus ir siuntė juos lietuviams į karo pabėgėlių stovyklas Vakarų Europoje, siuntė siuntinius grįžusiems į Lietuvą tremtiniams, politiniams kaliniams, o taip pat ir į Sibirą, Vokietijos DR ir kt. kraštus. Fondas taip pat šelpė mokyklas, jaunimo organizacijas, ligonines, rėmė lietuvių kultūros veikėjus. Skaičiuojama, jog šalpai išleista apie 3 mln. JAV dolerių.
Imigrantų gyvenimas
Joan Zekas skaito istoriją apie savo senelius iš Lietuvos, kurie atvyko į JAV per žymiąją Eliso salą, buvusią vartais į Jungtines Valstijas milijonams imigrantų XX amžiaus pradžioje.
1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., o 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės. Galima sakyti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio krepšinis nebuvo itin populiarus. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Kai 1935 metais pajėgiausi šalies krepšininkai latviams pralaimėjo 10:123, atrodė, kad krepšiniui nelemta užimti aukštų pozicijų Lietuvoje. Tuomet į Lietuvą atvykę išeivijos lietuviai, įvykdė tikrą krepšinio revoliuciją. 1935 m. Kaune apsigyveno iš JAV atvykęs Konstantinas Savickas, kartais vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu. Studijuodamas teisę JAV, K. Savickas aktyviai sportavo. Atvykęs į Lietuvą jis dirbo Kūno kultūros rūmų sporto instruktoriumi. Tąkart šalies krepšinio būklė buvo apverktina. Pradėjus rinktinę treniruoti K. Savickui šalies krepšinio reikalai pradėjo sparčiai taisytis. Jo kvietimu į Kauną perduoti krepšinio paslapčių atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Žukas, B. Budrikas. 1937 m. latviams vėl pralaimėta, bet jau mažesniu rezultatu. Prieš pat antrąjį 1937 m. Europos krepšinio čempionatą Latvijoje K. Savickas perdavė šalies vyrų krepšinio rinktinę treniruoti F. Kriaučiūnui. Pastangos nenuėjo veltui – 1937 m. gegužės 7 d. Lietuvos rinktinė, atvykusi autsaiderio pozicijose, netikėtai pirmąkart tapo Europos čempionais. Labiausiai nusipelniusiems žaidėjams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Krepšininkai buvo pirmieji Lietuvos sportininkai, gavę valstybinius apdovanojimus. Toliau skaityti „1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione”