Dar viena Čikagos lietuvių istorija

Lithuanian ChicagoŠių metų sausį žinomą JAV leidyklos „Arcadia Publishing“ knygų seriją „Images of America“ papildė jauno lietuvio istoriko Justin G. Riskus knyga „Lithuanian Chicago“. Apie save ir naujosios knygos rengimą autorius pasakoja L. Apanavičienės parengtame interviu, o plačiau naująją knygą pristato D. Januta.

Tautinės vėliavos spalvos

Vėliava1918 m. balandžio 19 d. Lietuvos Tarybos komisijos sprendimu įsigaliojo tautinės vėliavos spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Iki šio sprendimo buvo nueitas ilgas diskusijom žymėtas kelias.

Tendencija valstybėms susikurti nacionalines vėliavas Europoje įsivyravo XVIII a. pabaigoje. Lietuvos valstybės vėliava– tautinė vėliava– kurta dviem etapais. Pirmuoju tautinių spalvų ieškojo demokratiškai nusiteikusi bajorija, siekianti atkurti Lietuvos ir Lenkijos unijinę valstybę, antruoju– lietuvių inteligentija, žadinusi tautinę savimonę, o vėliau kūrusi savarankišką Lietuvos valstybę. Pirmosios žinios apie Lietuvos tautines spalvas siekia T. Kosciuškos 1794 m. sukilimo laikus. Tuomet buvo pasirinktos dvi spalvos: mėlyna, reiškusi pastovumą, ir žalia – viltį. Diskusija dėl Lietuvos, o kartu ir Lenkijos tautinių spalvų vėl atgijo per 1830-1831 m. sukilimą. Buvo siūloma mėlyna, balta ir raudona: balta ir raudona simbolizavo Lenkiją, mėlyna– Lietuvą. Dar kartą tautinių spalvų problema iškilo per 1863 m. sukilimą. Numalšinus jį tautinės vėliavos kūrimu ėmė rūpintis nauja, daugiausia valstiečių kilmės, lietuvių inteligentija.  Toliau skaityti „Tautinės vėliavos spalvos”

Pavasario citata

Alfonsas Nyka-NiliūnasBalandis ir man kadaise buvo the cruellest month, nes tada pražysdavo kūnais ir nemigo naktimis žiauriai trenkiančios alyvos. / 2000, balandžio 5 d. /

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 1976-2000. Vilnius, 2003, p. 587

Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas

Balandžio 10 d. (trečiadienį) 17 val. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyks renginys „Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas“, skirtas Lietuvių enciklopedijos 60-čiui paminėti. Šis renginys – dalis Lietuvos politinės minties paveldo paskaitų ciklo.

Renginyje dalyvaus: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir TSPMI docentas Kęstutis Girnius. Bus demonstruojama dokumentinė medžiaga apie Lietuvių enciklopedijos redaktorius ir bendradarbius, Kęstutis Girnius pasidalins atsiminimais apie filosofą Juozą Girnių – ilgametį Lietuvių enciklopedijos redaktorių.

Šis renginys viešas, tad kviečiame visus! enciklopedija

TSPMI / Vokiečių g. 10, Vilnius / 402 aud. (Konferencijų salė)

>

Tarptautinė vaikiškos knygos diena

LD652Šiandien pasaulyje minima tarptautinė vaikiškos knygos diena. Vaikystė asocijuojasi su linksmybėm, spalvom, ir nerūpestingumu, tad ir vaikiškos knygos dažniausiai žavi savo ryškumu. O ką tokios knygos veikė garsios diplomatų šeimos lentynose?

Abu Lozoraičių sūnūs gimė Berlyne, o netrukus Stasiui Lozoraičiui gavus patikėtinio darbą Lietuvos atstovybėje prie Šventojo sosto, su šeima išsikėlė į Romą. Lietuvoje vaikai praleido tik šešerius ar septynerius metus, tad vaikiškų knygelių kolekcija buvo kaupiama kartu su diplomatinėmis – jau Romoje. Jų vaikiškai mielos pravardės Bamo ir Pupa įamžintos knygų dedikacijose.

Įdomią rinkinio dalį sudaro Stasio Lozoraičio anūkės, Kazio Lozoraičio dukros Dainos knygelių kolekcija. Daina gimė mišrioje šeimoje, todėl vaikiškų knygelių turėjo tiek italų, tiek lietuvių kalbomis. Močiutė Vincenta Lozoraitienė daug laiko praleisdavo skaitydama su anūke lietuviškai, mokė ją iš sovietinių elementorių, kuriuos cenzūruodavo pati (pvz. Sakinyje „Ūžia traktorius kolūky“, ji nubraukė „kol-“ ir paliko tik „ūky“). O kaip gi gyvenant Italijoje neskaityti Pinokio originalo kalba!

Įvairių kalbų ir laikotarpių vaikiškos knygos – Lozoraičių kolekcijoje:

  • Le avventure di Pinocchio : storia di un burattino / C. Collodi ; illustrazioni di Attilio Mussino. Firenze, 1931.
  • Storielle di animali / Nonno Ebe. – Milano, 1939.
  • Jerican & Brindisi / Pascale Claude-Lafontaine. – Paris, 1969.
  • Il re dei pesci / Ludwig Bechstein ; illustrazioni di Romana Giromella-Rota. – Roma, 1966.
  • Le cartocomiche : [60 personaggi in cerca di un paio di forbici] / di Aurelio Pellicanò ; disegni di Cesare Priori. Verona, 1973.
  • Le avventure di Pinocchio / di C. Collodi ; disegni a colori di Attilio Mussino. Firenze, 1934.