Vasario 27 dieną 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje dr. Olga Mastianica, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, skaitys paskaitą „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai?“.
Lietuvių tautiniam judėjimui, kaip ir daugumai kitų etninių grupių nacionalizmų Vidurio ir Rytų Europoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, buvo labai svarbu įtraukti bajoriją į modernios tautos formavimąsi. Jau „Aušros“ (1883–1886) leidimo metais dalis lietuvių inteligentų pateikė ideologinių argumentų, kurie leistų lenkakalbę bajoriją laikyti sudėtine lietuvių tautos dalimi.
Paskaitoje bus nagrinėjamas lietuviškojo moderniojo nacionalizmo požiūrio į bajorijos vietą lietuvių tautoje formavimasis, atskleidžiama šio požiūrio kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, aptariama, kodėl ir kiek lietuvių inteligentijai buvo svarbu įtraukti bajoriją į modernią lietuvių tautą. Kodėl Jonui Basanavičiui iš karto po Didžiojo Vilniaus Seimo kilo sumanymas leisti lenkų kalba laikraštį „Litwa” („Lietuva“)?
Nuo 2017-ųjų pavasario Berlynas asocijuojasi su Vasario 16-osios aktu: būtent Vokietijos sostinėje profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos „šventąjį Gralį“. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“, – pasakojo prof. L. Mažylis
Naujutėlė profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga pagaliau guli ant stalo!
Iki vasario 26 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks paroda „Surask Vytį: Vyčio atvaizdai XVI–XVIII a. leidiniuose“, kurioje pristatomi Vyčio – Lietuvos Respublikos herbo – atvaizdai senuose ir retuose leidiniuose. Eksponuojami XVI–XVIII a. leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis, saugomi Nacionalinėje bibliotekoje (Retų knygų ir rankraščių skyriuje ir Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde).