Lituani(sti)ka

Jaukus vakaras su žurnalu „Metai“ Nacionalinėje bibliotekoje

Su Naujaisiais metais atkeliavo ir pirmieji 2017-ųjų „Metai“: sausio 23 dienos, pirmadienio, vakarą žurnalas „Metai“, 2016-ųjų pabaigoje susprogdinęs kultūrinę „Metų“ bombą – pradėjęs skelbti ištraukas iš Juozo Baltušio dienoraščio, ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia praleisti poetiškoje ir šmaikščioje kompanijoje. Kamerinėje Meno erdvėje eiles susirinkusiesiems skaitys poetai Aidas Marčėnas ir Laurynas Katkus. Šio mėnesio numeryje skelbiamas recenzijas bei kitus aktualius klausimus aptars iškalbingasis žurnalo Kritikos skyriaus redaktorius Regimantas Tamošaitis. O visą sausio numerį ir jo autorius pristatys „Metų“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus.

Renginio vieta – LNB meno erdvė 535 (Gedimino pr. 51, Vilnius). Pradžia – 17 val. Renginys atviras.

Sausio„Metų“ turinys: http://bit.ly/2jbh04C

Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams

Lituanistikos tyrimai ir įvairios lituaninės knygos

Bostone įsikūrusi leidykla „Academic Studies Press“ pradėjo leisti naują seriją, skirtą lituanistikos studijoms pristatyti.

Lithuanian studies / series editor: Darius Staliunas. – Boston : Academic Studies Press, 2016

The art of identity and memory : toward a cultural history of the two world wars in Lithuania / edited by Giedrė Jankevičiūtė and Rasutė Žukienė ; with a preface by Vejas Gabriel Liulevicius. – Boston : Academic Studies Press, 2016. – XV, 308 p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Lithuanian studies)

Bibliogr. str. gale ir išnašose. – R-klė: p. 301-308

ISBN 978-1-61811-507-2

Knygos turinys: http://www.academicstudiespress.com/browse-catalog/the-art-of-identity-and-memory-toward-a-cultural-history-of-the-two-world-wars-in-lithuania Toliau skaityti „Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams”

Kunigas, rašytojas, vertėjas

Arida Riaubienė

Kunigo Augustino Liepinio (1896-1977) vardas užima reikšmingą vietą spaudos istorijoje. Dar studijuodamas Lietuvos universitete jis redagavo „Vienybę“ ir „Tiesos kelią“. Kunigas taip pat bendradarbiavo daugelyje katalikiškos pakraipos laikraščių. Iš jų paminėtini: „Žvaigždė“, „Sargyba“, „Laisvė“, „Šaltinis“, „Rytas“ ir kt. Gyvendamas Panevėžyje, jis redagavo „Panevėžio balsą“ (1924-1935) ir „Panevėžio Balsą“ (1935-1940). A. Liepinis buvo ne tik periodinės spaudos redaktorius ir bendradarbis, bet ir daugelio religinio turinio knygų sudarytojas ir vertėjas. Bene brandžiausias jo veikalas – gyvenimo pavyzdžių rinkinys „Kitų pėdomis“, kurio išleisti 3 tomai (T. 1 -1933, T. 2 -1937, T. 3- 1939 m.). Sudarytojas pirmo tomo pratarmėje rašė, kad „Kitų pėdomis“ bent iš dalies patarnaus pamokslininkams, mokytojams, kateketams, paskaitininkams ir kitiems kalbėtojams. Eilinis skaitytojas čia turėtų rasti nenuobodžių ir naudingų pasiskaitymų“. Parinkti pavyzdžiai yra ne tik istoriniai atsitikimai, bet ir gražūs padavimai, palyginimai, posakiai. Gyvenimo pavyzdžiai knygoje suskirstyti skyriais: Amžinosios tiesos; Gyvenimo dėsniai; Kelias į šviesą. Skaitytojo patogumui knygos gale išspausdinta abėcėlinė dalykų rodyklė, padedanti orientuotis įvairiose teksto sąvokose, pavyzdžiui: atgaila, mirtis, meilė, nuolankumas ir t. t. Toliau skaityti „Kunigas, rašytojas, vertėjas”

Sveikiname!

Skaitome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą

Gruodį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 3 a. pradėjo veikti nauja paroda. Didingoje erdvėje – prieš vitražą, aukštose lentynose abipus marmuro laiptų – eksponuojamos 1989-2015 m. Nacionaline kultūros ir meno premija pagerbtų prozininkų bei poetų knygos iš Nacionalinės bibliotekos fondų: nuo nedidelių pirmųjų knygelių iki rinktinių raštų tomų. Taip pat – rinkiniuose publikuota autorių kūryba, pasisakymai ir interviu, tekstai apie laureatus, skirtingi knygų leidimai bei vertimai į užsienio kalbas.

Parodoje „Skaitome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą“ rasite šių autorių knygas:

Jonas Juškaitis (1989);
Vytautas Bložė (1991);
Bronius Radzevičius (1991);
Kazys Bradūnas (1992);
Sigitas Geda (1994);
Jonas Strielkūnas (1996);
Alfonsas Nyka-Niliūnas (1997);
Juozas Erlickas (1997);
Marcelijus Martinaitis (1998);
Donaldas Kajokas (1999);
Romualdas Granauskas (2000);
Nijolė Miliauskaitė (2000);
Tomas Venclova (2000);
Leonardas Gutauskas (2001);
Justinas Marcinkevičius (2001);
Jonas Mikelinskas (2002);
Kornelijus Platelis (2002);
Antanas A. Jonynas (2003);
Petras Dirgėla (2003);
Bitė Vilimaitė (2003);
Ona Baliukonė (2004);
Sigitas Parulskis (2004);
Juozas Aputis (2005);
Jurga Ivanauskaitė (2005);
Aidas Marčėnas (2005);
Kęstutis Navakas (2006);
Zinaida Nagytė-Katiliškienė (2007);
Vanda Juknaitė (2008);
Antanas Gailius (2008);
Ramutė Skučaitė (2009);
Icchokas Meras (2010);
Rolandas Rastaukas (2010);
Henrikas Algis Čigriejus (2011);
Vladas Braziūnas (2013);
Jakovas Grigorijus Kanovičius (2014);
Giedra Radvilačiūtė (2015)

Apie apšviestūnus ir tamsūnus

Aptiko Arida Riaubienė

XIX a. antroje pusėje tautiškumo išsaugojimu emigracijoje rūpinosi turintys didesnį išsilavinimą, labiau apsišvietę žmonės. Katalikiškoje spaudoje jie buvo vadinami „apšviestūnais“. Pateikiame ištrauką:

apsviestunai_didesnis