Pažinti pasaulio Lietuvą! – tokiu skambiu šūkiu kviečiama į XIV-ąjį Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą (PLJK). PLJK šaukiamas kas 3-4 metus. Tai svarbiausias Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) organas, kuris nustato organizacijos veiklos gaires ir renka naują PLJS valdybą. Paskutinis Kongresas vyko Pietų Amerikoje 2009 metais. Tada buvo nuspręsta, jog 2013-aisiais metais valdybos nariai susitiks jau Europoje – Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Tai jau antrasis pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau nei iš 30-ies valstybių į susitikimą atvykę atstovai dalyvaus studijų bei kultūros programose. Kongrese dalyvauja 120 atstovų, kurie yra renkami pagal PLJK atstovų suvažiavimo nuostatas. Atstovus renka lietuvių jaunimo sajungos. Pirmasis PLJK įvyko 1966 metais JAV. Tai puikus laikas susitikti pasaulio lietuvių jaunimui, aptarti darbus, suplanuoti naujus, dalintis patirtimis ir mintimis. Kaip 1979 metais Pasaulio lietuvyje rašė kongreso dalyvis Linas Rimkus: „pirmas kartas, kad kongreso atstovai susiprato, kad jie ne vokiečiai, ne australai, ne amerikiečiai, kanadiečiai, o kad esą lietuviai, tos pačios tautos nariai“. Toliau skaityti „XIV-asis Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas kviečia pažinti pasaulio Lietuvą”
Birželio 30 d. 1911 metais gimė rašytojas Česlovas Milošas
Mane suformavo Lietuvos gamtovaizdžiai, jos spalvos, jos kvapai, jos dangus, jos telūrinės jėgos, kurios tikriausiai egzistuoja.
Česlovas Milošas, Tėvynės ieškojimas, Vilnius, 1995, p. 57
Vilniuje atidaromas lietuvių išeivijos dailininko Vytauto Kasiulio muziejus
Vytautas Kasiulis – pasaulyje pripažintas lietuvių išeivijos dailininkas. Gimė 1918 m. balandžio 23 d. Simne (Alytaus r.). Mirė 1995 m. kovo 12 d. Paryžiuje. Mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941m. baigė Kauno Taikomosios dailės institutą, buvo pakviestas dirbti mokytoju į tą patį institutą, jame dėstė iki 1944m. Vėliau pasitraukė į Vokietiją. Dirbo mokytoju svetimšaliams skirtoje V. K. Jonyno vadomaujamoje „École des Arts et Métiers” Freiburge (Vokietijoje). Toliau skaityti „Vilniuje atidaromas lietuvių išeivijos dailininko Vytauto Kasiulio muziejus”
Tęsiamas bendradarbiavimas su Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centru
Birželio 18 d. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė lankėsi Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centre. Viešnagės metu domėtasi estų diasporos spaudos archyvų tvarkymo, turinio skaitmeninimo, bibliografinės informacijos rengimo ir sisteminimo klausimais, šiandieninėmis estų išeivijos spaudos leidybos tendencijomis, centro galimybėmis užtikrinant šios srities vartotojų informacinius poreikius. Toliau skaityti „Tęsiamas bendradarbiavimas su Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centru”
Birželio 23-ąją minėsime Aidų redaktoriaus, rašytojo A. Vaičiulaičio 107-ąsias gimimo metines
Antanas Vaičiulaitis (1906-1992) gimė Didžiuosiuose Šelviuose (Vilkaviškio valsčius). Vaičiulaitis baigė Vilkaviškio Žiburio gimnaziją. Lietuvos universitete studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas, o vėliau prancūzų literatūros žinias gilino Sorbonos ir Grenoblio universitetuose. 1938-1940 m. dirbo Lietuvos telegramų agentūroje ELTA ir skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. rašytojas dirbo diplomatinėje tarnyboje Romoje. Po šiek tiek laiko kūrėjas emigravo į JAV, kur dėstė Marianapolio kolegijoje Thompsone ir Scrantono universitete. Antanas Vaičiulaitis dvidešimt penkerius metus dirbo Amerikos balse. Rašytojas aktyviai dalyvavo skautų veikloje. Išeivijoje pakartoti apsakymų rinkiniai: Pelkių takas (1939), Kur bakūžė samanota (1947), Pasakojimai (1955), Vidurnaktis prie Šeimenos (1986), pasakų rinkinys, padavimų knyga. Išleistos dvi knygos kelionių: Nuo Sirakūzų iki šiaurės elnio (1937), Italijos vaizdai (1949). 1980 m. pasirodė jo poezijos rinkinys Ir atlėkė volungė. Antanas Vaičiulaitis bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Jis redagavo Ateitį, Vytį, Aidus. Vokietijoje leidžiami Aidai turėjo finansinių sunkumų, todėl pranciškonams suteikus paramą, Aidus nutarta perkelti į JAV. A. Vaičiulaitis tapo Aidų žurnalo redaktoriumi. Prie Aidų leidimo prisidėjo A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas, H. Nagys, L. Sutema, K. Ostrauskas, J. Mekas, M. Katiliškis, J. Kaupas. Pasak A. Nykos-Niliūno „A. Vaičiulaitis yra sąmoningas stilistas, gramatikos virtuozas ir šiandieninėje lietuvių prozoje nė iš tolo neprilygstamas žodinio orkestro dirigentas”.
Pristatyta Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“
Birželio 13 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinių parodos atidarymas ir naujausios Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“, kurią 2013 m. išleido leidykla „Versus aureus“, pristatymas.
Renginyje dalyvavo knygos autorius VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, istorikas, diplomatas, prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas, dr. Vitalija Stravinskienė, dr. Mindaugas Tamošaitis, istorikas ir politologas prof. dr. Antanas Kulakauskas. Renginį moderavo dr. Darius Kuolys.
Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant lietuvių tautos migraciją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Toliau skaityti „Pristatyta Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“”