Praturtėjo Lozoraičių šeimos kolekcija

Naujieną parengė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė

Užsienio reikalų ministerijos pastangomis iš Italijos pargabenta didžiulė siunta dokumentų, knygų bei asmeninių daiktų, perduotų Lietuvai po diplomato Stasio Lozoraičio, jr. našlės Danielos Lozoraitis mirties.

Dar 144 dėžės, talpinančios apie 6 tūkst. knygų, saugotų namų bibliotekoje, papildė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje jau esančią Lozoraičių šeimos kolekciją, kuri, šviesios atminties ambasadoriaus Kazio Lozoraičio valia buvo padovanota 2007 m. Toliau skaityti „Praturtėjo Lozoraičių šeimos kolekcija”

Rūta Šepetys: „Šią istoriją sugalvojau ne aš – tai Lietuvos istorija“

Šiandien lietuvių literatūroje knygų tremtinių kančios, meilės, išlikimo tema – ne viena dešimtis. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmasis lietuvių kilmės detroitietės Rūtos Šepetys romanas „Between shades of gray“ jau keletą savaičių yra viena populiariausių knygų jaunimui. Ir ne tik JAV. Šiuo metu knyga yra prekiaujama 25 šalyse, ji išversta į prancūzų, italų, vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbas, su didele pagarba sutinkama lietuvių bendruomenėse. Apie susitikimą su R. Šepetys Pasaulio lietuvių centre Lemonte ir jos romaną plačiau.

Tarpdalykinė mokslinė konferencija „Egzilinė tapatybė literatūroje“

Š.m. balandžio 7-8 d. Kaune, Lietuvių išeivijos institute, vyko Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Išeivijos studijų centro organizuota tarpdalykinė mokslinė konferencija „Egzilinė tapatybė literatūroje“. Konferencijos dalyviai savo pranešimuose aptarė egzilinę tapatybę globalizacijos kontekste, migracinius ir istorinius atspindžius literatūroje, egzilio rašytojų patirtis tekstuose, tapatybės teorijas bei tapatybės kaitos problematiką.

Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą „Tautinio identiteto ženklų reprezentacija: Stepas Zobarskas ir „Manyland books“, kuriame buvo analizuojamas vienos iš didžiausių JAV veikusių lietuvių išeivijos leidyklų, publikavusių lietuvių autorių kūrybą anglų kalba, indėlis į tautinės tapatybės sklaidą daugiakultūrės aplinkos sąlygomis.

Stasio Eidrigevičiaus paroda „VEIDAS ANT KAUKĖS“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Balandžio 8 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinė dailės galerija kviečia į žymaus Varšuvoje gyvenančio lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus parodą „Veidas ant kaukės“ bei parodos atidarymui skirtą spaudos konferenciją, vyksiančią balandžio 8 d. 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Konferencijoje dalyvaus Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė, dailininkas Stasys Eidrigevičius, parodos kuratorės Milda Žvirblytė ir Regina Urbonienė bei generalinio parodos rėmėjo draudimo bendrovės BTA direktoriaus pavaduotojas Vaidas Labanauskas. 

Stasys Eidrigevičius – originalus dailininkas fantastas: tapytojas ir iliustratorius. Pasaulyje ir Lietuvoje jo vardą ypač išgarsino įspūdingi plakatai ir vaikų knygų iliustracijos.

Parodoje eksponuojama apie 200 kūrinių, sukurtų 1974–2010 m. – aliejinė tapyba, pastelės, akvarelės, skulptūros, kaukės, estampai, piešiniai ir fotografijos. Dauguma kūrinių atvežti iš dailininko studijos Varšuvoje, ekspoziciją papildo darbai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio. Parodą sudaro trys dalys – „Miglota“, „Melancholija ir nostalgija“ bei „(Ne)mirtinga“, atspindinčios S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingas nuotaikas ir būsenas.

Paroda veiks iki 2011 m. birželio 5 d.

„Sugrįžimų“ šventė Maironio muziejuje

Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos suvažiavimo dalyviai. Augsburgas, 1947 m. Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo

Vasario 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejus pakvietė į naujos ekspozicijos Sugrįžimai atidarymo šventę. Kauniečiams ir miesto svečiams buvo pristatyta paroda, skirta lietuvių išeivių rašytojų kultūriniam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais.

Renginyje kalbėjusios profesorė Viktorija Skrupskelytė, literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paulauskienė pristatė sudėtingo mūsų šaliai ir jos žmonėms istorinio laikotarpio, besisiejančio su didžiosios dalies lietuvių intelektualų priverstiniu pasitraukimu į Vakarus ir  sudėtingos įvairiapusės jų veiklos priverstinėje tremtyje atspindžius to meto grožinėje literatūroje, mene, scenos bei muzikos darbuose, gausiame pluošte periodinės spaudos…Ypatingos nuotaikos vakarui suteikė aktorius, bardas Henrikas Savickis, į susirinkusius prabilęs dainuojamąja poezija virtusiais H. Nagio, A. Nykos-Niliūno kitų išeivijos poetų posmais.

Plačiau apie parodą.

Visada malonu gauti dovanų…

Apie tai, kad Belgijos lietuvių bendruomenė (BLB) išleido kasmetinį savo „Kaleidoskopą“, sužinojau iš laišką parašiusios BLB narės Karolinos Štelmokaitės. Tačiau kai po savaitės biblioteką pasiekė vokas su dviem naujojo numerio egzemplioriais, prisipažinsiu, nustebau, nes tai buvo visiškai kitoks leidinys, nei iki tol internete matyti numeriai – puikios poligrafinės kokybės, nepriekaištingai suredaguotas, informatyvus Belgijos lietuvių gyvenimą pristatantis žurnalas. Bet matyt ir neturėtų būti kitaip, nes Belgijos lietuviai – ypatinga lietuvių bendruomenė užsienyje. Iš Lietuvos išvažiavę ne ekonominių sunkumų slegiami, bet naujų iššūkių, karjeros, naujų perspektyvų ištroškę jauni žmonės. Tad ir jų veiklą atspindintis leidinys dinamiškas, modernus ir tikrai labai informatyvus. Jame telpa ir rašiniai apie kultūrinius  rengininius, pažintis su BLB – valdyba, bendruomenės nariais, įdomūs pasakojimai apie tai, ką Belgijoje verta pamatyti, straipsnis apie sudėtingus belgų ir lietuvių asmeninius likimus… Taigi, nė kiek neperdedu sakydama, kad leidinys įdomus ne tik Belgijoje gyvenantiems lietuviams, patirti malonumą skaitant šį numerį tikrai turėtų kiekvienas…

 J.B.