Kristina STRAŠEVIČIŪTĖ: Eilėraščių rinktinės „Pirštai jos neša leliją. Moteris XX –XXI a. lietuvių poezijoje“ (sud. Julius Keleras) anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Suaugusiųjų kategorija

Autorės knygų lentyna

neša kūną mergaitė

taip kaip pirštai jos neša leliją

neša grožį jos laikas

lyg vėjas voratinklio giją

(„Mergaitė“, Alis Balbierius)

Ji ir tūkstantis jos veidų:

mergaitė, mergelė, mergužė, merga, moteris, senmergė,

nėščia moteris, sena moteris, mirusi moteris, palikta moteris, graži moteris, mergaitė‑ugnis, mergaitė‑statybininkė, mergina‑paukštis, moteris‑knyga, moteris‑aitvaras,

moteris iš geto, moteris iš archyvo, moteris ant degtuko galvutės,

kontoros moteris, raumeninga moteris, mąstanti moteris…

Taip, moteris. O, ta moteris. Tos moterys!

Jei tu moteris – šioje eilėraščių rinktinėje atpažinsi save ir vis tiek tai nebus išbaigtas tavo portretas

Jei tu ne moteris – šioje eilėraščių rinktinėje atpažinsi ją ir vis tiek iki galo jos neperprasi

…nes bėgant laikui jos veidai mainosi.

Juliaus Kelero sudaryta antologija moters tema atskleidžia,

kaip ji keitėsi nuo Maironio iki Akvilės Andriūnaitės, nuo romantikų iki avangardistų, nuo praeito amžiaus pradžios iki šių dienų.

Anotuojama knyga: Pirštai jos neša leliją. Moteris XX-XXI a. lietuvių poezijoje, sudarė Julius Keleras,  Vilnius: Naujoji Romuva, 2017.

Kalba neredaguota.

Daiva RIMOŠAITYTĖ: Justino Marcinkevičiaus knygos „Grybų karas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Suaugusiųjų kategorija

Autorės atsiųsta nuotrauka

Tai batalinių scenų pilna knyga, skirta visiems besidomintiems karo menu, gamtos mylėtojams, besibastantiems po miškus, namų šeimininkėms, mėgstančioms gaminti grybų patiekalus ir poezijos gerbėjams nuo 0 iki 99 metų amžiaus. Poetas įtaigiai atskleidžia grybų šeimos narių: jaunavedžių, daugiavaikių ar jau didesnį  šeimos stažą turinčių asmenų tarpusavio santykius, vykstant mobilizacijai. Autorius, pasitelkęs poetinį žodį, gilinasi į karų kilimo priežastis, jų socialinę ir ekonominę naudą, melagienų ir dezinformacijos skleidimo būdus. Knyga patiks ir tiems skaitytojams, kurie puoselėja pacifistines nuotaikas, bet gali nuvilti voverių mylėtojus. Voverių (grybų ėdrūnių) taikos korpusas būtų išsprendęs visas problemas geriau nei plėšrūs žvėrys ar grybautojai. Karai kada nors visada baigiasi.

Autorės knygų lentyna

Anotuojama knyga: Justinas Marcinkevičius, Grybų karas, Vilnius: Džiugas, 1995.

Kalba neredaguota.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento darbuotojų išvyka į Alytų

Žiemą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento darbuotojai pasitiko turiningai – keldami kompetencijas ir stiprindami komandą išvykoje į Alytuje veikiantį Audiovizualiųjų menų centrą. Čia susipažinta su paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“ (kuratorė: Ieva Kuzminskaitė), kurioje eksponuojama Alytuje gimusio garsaus Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco pasaulyje analogų neturinčios, privačios litvakų (Lietuvos žydų) kolekcijos dalis.

Paroda, neabejotinai, patraukė ne vien mūsų darbuotojų dėmesį. Juk joje pirmą kartą Lietuvoje vienoje ekspozicijoje – du pasaulinės šlovės sulaukę XX a. meno grandai, tapę garsiosios Paryžiaus mokyklos (L’École de Paris) antrosios dailininkų kartos pagrindinėmis figūromis, simbolizavusiomis naujas slinktis modernizmo tapyboje – tai Chaïmas Soutine’as (1893–1943) ir Amedeo Modiglianis (1884–1920).

R. Mažeikienės nuotrauka

Parodos „vizitine kortele“ tapo išraiškingas paveikslas „Avis už tvoros“ (1940), kurį Ch. Soutine’as nutapė slapstydamasis Prancūzijos kaime po nacių įsiveržimo į Paryžių. Subtiliai išryškinama prieštaringa paties Soutine’o gyvenimo būsena: neišvengiama lemtis – artėjanti mirtis, dvasios nerimas, tylus sielos klyksmas ir orus besipriešinimas situacijai – žmogiškas noras gyventi.

Išvykoje susipažinta su parodoje pasitelktomis ekspoziciją praturtinančiomis audiovizualinėmis technologijomis bei originaliais audiovizualiųjų menų sprendimais, jų integracija į tapybos darbų parodą. Pasisemta idėjų, gerųjų patirčių ateities darbams, o taip pat džiaugiamės, kad užmegztas ryšys su Alytaus Audiovizualiųjų menų centro specialistais.

1863–1864 metų sukilimo dalyvis, grafikas, tapytojas, palikęs neįkainojamą indėlį Lietuvos dailės istorijoje – Mykolas Elvyras Andriolis

Parengė Irmina Abramovienė

M. E. Andriolis (Iš Z. Toliušio fondo, F.66-302, lap.2)

1836 m. lapkritį Vilniuje gimė vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės grafikų Mykolas Elvyras Andriolis, italų kilmės skulptoriaus Pranciškaus Andriolio sūnus.

Tėvo siunčiamas Maskvos universitete studijavo mediciną, tačiau ši sritis jo netraukė. Prieš tėvo valią netrukus metė mokslus ir atsidėjo dailės studijoms. Mokėsi Maskvoje dailės mokykloje, vėliau išvyko į Peterburgą, kur 1857 m. baigė dailės akademiją. Po studijų Peterburge grįžęs į gimtinę daug keliavo po Lietuvą, piešdamas įžymesnius architektūros paminklus, bažnyčias, dvarų sodybas ir žmones. J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumui“ nupiešė romantišką peizažą „Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų“, pagal kurį apie 1859–1860 m. Paryžiuje sukurta litografija.

1860 m. Andriolis išvyko į tėvo gimtąją Italiją, kur gilino dailės žinias Šv. Luko akademijoje Romoje. Lankėsi Paryžiuje ir Londone. Nuo 1860 m. ėmė bendradarbiauti Varšuvos žurnale „Tygodnik Illustrowany“, kuriame publikavo savo sukurtas iliustracijas. Pasak dailininko biografų, M. K. Andriolis buvo pažangių pažiūrų žmogus, didelis Lietuvos patriotas. Palaikė artimus ryšius su dailininku Antanu Zaleskiu ir jo broliu Ignotu, tapytoju Boleslovu Romanu Dluskiu, poetu Jurgiu Laskariu, 1863–1864 m. sukilimo būsimais vadais ir dalyviais.

Toliau skaityti „1863–1864 metų sukilimo dalyvis, grafikas, tapytojas, palikęs neįkainojamą indėlį Lietuvos dailės istorijoje – Mykolas Elvyras Andriolis„

Deimantės Žukauskienės knygų lentyna ir rekomendacijos

Ar jau nutarėte, kokią knygą pristatysite kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“? Galbūt apsispręsti padėtų kitų skaitytojų kūrybiškos rekomendacijos? Šį kartą kviečiame susipažinti su konkurso vertinimo komisijos narės, poetės, Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Deimantės Žukauskienės mintimis apie kelias įspūdį palikusias knygas (vienos knygos pristatymas – eilėraštis!). O kūrybiškiausios anotacijos konkurso taisykles rasite štai čia >>

Deimantės Žukauskienės knygų lentyna

Prieš keturiolika metų išėjusi knyga „Laužiu antspaudą“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) poetui Rimvydui Stankevičiui atnešė Poezijos pavasario laurus. 2010 metais išleistas poezijos rinkinys „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) tarsi pratęsia ankstesniąją knygą, daug, jautriai kalbama gyvenimo ir mirties temomis, tačiau jau turi kitą kūrybinę užduotį. „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ yra apie žodį, apie jo svorį, apie žodžiui suteikiamą burtažodžio galią. Ir čia reiktų suklusti, nes iš tikrųjų turimi omenyje tikri burtažodžiai, kurie dar gyvuoja lietuvių liaudyje ir, kaip poetas teigia, „iš tiesų veikia“. Žodžiu galime paveikti kitą, užkalbėti, artėti prie pasaulio paslapčių. Šia knyga autorius ne vien tik nori pabrėžti lietuvišką mentalitetą, jo misticizmą. Knyga taip pat yra apie kuriantį, jaučiantį žmogų, kuris dar ir gyvena, kaip autorius pasakytų „kažkiek“, dvasinį gyvenimą. Rekomenduočiau perskaityti ir ankstesnes Rimvydo Stankevičiaus poezijos knygas.

Toliau skaityti „Deimantės Žukauskienės knygų lentyna ir rekomendacijos”

Dalios Cidzikaitės rekomendacijos

Ar jau nutarėte, kokią knygą pristatysite kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“? Galbūt apsispręsti padėtų kitų skaitytojų rekomendacijos? Iki konkurso pabaigos vis pasidalysime vertinimo komisijos narių knygų rekomendacijomis. Šį kartą kviečiame susipažinti su Dalios Cidzikaitės mintimis apie įspūdį palikusias knygas. O konkurso taisykles rasite štai čia>>

Nors Enrikos Striogaitės eilėraščių knyga „Žmonės“ (Naujasis lankas, 2019) – anokia naujiena, man ji – viena geriausių paskutiniaisiais metais išleistų lietuvių poezijos knygų. Poetės knygoje veikiantys personažai: Adelė, Alfukas, Sofija, Napoleonas, Rožė, Vicka, Mozė, Adomas ir kiti, – tai mūsų kaimynai, gatvėje, parduotuvėse, viešajame transporte sutikti žmonės. Eiliniai ir tuo pat metu – neeiliniai, poetės valia patekę į eilėraščio erdvę ir laiką. Šią knygą skaitytojai išrinko geriausia 2020 metų „Metų knyga“ poezijos kategorijoje.

Lietuvoje „Man Booker Prize“ nominuotas Sally Rooney romanas „Normalūs žmonės“ (Alma littera, 2020; vertė Viktorija Uzėlaitė) nesusilaukė didelio dėmesio, nepaisant to, manau, jog šią knygą į rankas paėmusių skaitytojų laukia jaudinanti patirtis – kelionė su pagrindiniais kūrinio personažais Mariana ir Koneliu į savęs ir savo aplinkos pažinimą, kiekviename žingsnyje klausiant, ar tai, kas su manimi vyksta, ar tai, kaip aš jaučiu ir jaučiuosi, yra normalu?