Asta Miltenytė – Lituani(sti)ka

Ignoto Grubinsko (ir mūsų) palinkėjimas Naujųjų proga: „Pasotinkite savo dvasiškus troškimus skaitymu!“

Visus metus dalijamės su skaitytojais tuo, ką randame įdomaus, reto ar pamiršto bibliotekoje saugomuose spaudiniuose, rankraščiuose ir suskaitmenintuose dokumentuose. Tad ir Naujųjų Metų įrašas bus bibliotekinis-knyginis. Šį kartą tai ištrauka iš dienoraščio – kaip, kokiomis istorinėmis aplinkybėmis ir su kokiomis viltimis Naujuosius 1893 metus Kaune pasitiko caro kariuomenės kareivis Ignotas Grubinskas, pradedantis paskutinius savo tarnybos metus. Jo rankraštinis dienoraštis, saugomas mūsų bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, ką tik pasirodė knygos pavidalu (Ignoto Grubinsko dienoraštis, sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė Asta Miltenytė; straipsnių autoriai Juozas Skirius ir Giedrius Subačius, Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2025).

Klausiate, kodėl buvo pasirinktas ne kalėdinis, bet naujametinis įrašas, nors XIX amžiaus pabaigos kareivėliui religinės šventės kur kas reikšmingesnės? Priežastis paprasta – dienoraščio sąsiuvinį mėlynais viršeliais jis pradeda rašyti būtent sausio 1 dieną:

Kaunas. 1 Sausio 1893 m.

Praejo naktis, iszauszo rytas ir sulaukiau dieno Naujų metų. Pasveikinu tavę naujas mete! – Ką man źadi suteikti per szios metus? Ar liudnas skausm̅us ar szirdēs linksmybes? – Tikesiu kad důsi man paskutynią geradejistę. Vis tai szindiena noriu kad pradeczia givenima geresni. Ar pabaigsių laimingai kareiviszką tarnystę ir ar isipildis mano uzmanimai? – Ant tu klausim̅u atsakimus duos tik ateinantis laikas. Bednai pradedu szios metus, nes keskeleje beliko tik 5 kapeikos. Ar busiu bagotesnis ar bednesnis per sziůs metus. Pernei iszlaidźiau per isztisus metus be maza-ko 60 rubliu, o uzpernei 95 r. taigi pernei maźiau iszlaidziau ne kad uzpernei ant 35 rubliu. O kad paklaustu ant ko iszejo tie 60 rubliu tai ant pom̅etes nepasakyczia kad ne but knįgeleje paraszyta. Vis tai ant knįgu, tai ant popere, marku ir konvertu ir ant valgim̅o iszleista. Kai surokůsiu kiek ant ko iszleista tai vel dnevniką suraszysiu. –

Ką gera pernikszczios metůsi suveikiau? – Dievu deku iszbuvau sveikas, du kartu buvau pervaźiavęs nam̅o kemineti ir pasotinau savo dvasiszkus troszkimus skaitim̅u laikraszcziu ant prigimtos kalbos.

Dienoraščio ištrauka nėra labai džiaugsminga, visais laikais žmonės turėjo savų rūpesčių, kentė nepriteklius, nerimavo dėl ateities, bet įprasta šia proga sveikinti ir linkėti geresnių metų – tad linkime visiems mūsų skaitytojams to, ko sau linkėjo dienoraščio autorius jo paties žodžiais:

Pasveikinu tavę naujas mete!

[…] noriu kad pradeczia givenima geresni

[būti] sveikas

kemineti (svečiuotis, pasižmonėti)

pasotin[ti] savo dvasiszkus troszkimus skaitimu laikraszcziu ant prigimtos kalbos

Paskutinį Grubinsko, beje, tikro skaitymo ir rašymo fano, palinkėjimą XXI amžiuje tenka praplėsti: linkime skaityti ne tik laikraščius, bet ir dvasiškai praturtinančius tekstus tinklaraščiuose, naujienlaiškiuose, feisbuke, instagrame ir kitur (ir ne vien gimtąja kalba).

Władysławo Wielhorskio takais… Lituanistų išvyka į Žemaitiją

Silvija Stankevičiūtė

Iš kairės: Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Tomasz Błaszczak, Arnas Zmitra. Linos Radžienės nuotr.

Kiekviena išvyka su šauniais kolegomis, ilgesnė ar trumpesnė, kupina atradimo džiaugsmo ir įspūdžių. Šį kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus darbuotojai keliavo sekdami Władysławo Wielhorskio pėdsakais Žemaitijoje. Akstinu kelionei tapo gegužės 12 d. Nemakščių bendruomenės santalkos namuose vykęs Nacionalinės bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisiaus – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraščio“ – pristatymas. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė. Renginį moderavo kultūros istorikas, viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija) – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Egodokumento rankraštis saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas.

Balčių dvaras (dab. Raseinių r.), 1911 m. Zofios Komzos archyvo nuotr.

Ypač reikšmingas ir simboliškas šios knygos pristatymas Balčių, Nemakščių bendruomenėms. Dienoraštyje aprašoma daugybė šių apylinkių istorinių realijų, karo metų aktualijų, taip pat žmonių gyvenimo sąlygos, kasdienybės bruožai. Dalyvaujant knygos pristatyme neapleido jausmas, kad leidinio pasirodymas ir pristatymas vietos bendruomenės buvo tikrai laukiami. Tai liudijo ir pilnutėlė Nemakščių bendruomenės santalkos namų salė, ir jaukus sutikimas, nuoširdus bendravimas bei dalijimasis mintimis tiek apie knygą, Raseinių krašto istoriją, tiek apie Lietuvos miestelių ateitį. Renginyje dalyvavę Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkas, daugybės knygų autorius ir bendraautoris Jonas Brigys ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė atkreipė dėmesį į knygos svarbą Raseinių krašto istorijai ir visuomenei. Pasak jų, dienoraštyje aprašyti aplinkiniai dvarai, žmonių gyvenimo sąlygos okupacijos metais, santykis su Vokietijos valdžia, ūkio darbai. Buvo aptartos ir tolesnės Balčių vietovės tyrinėjimo perspektyvos.

Toliau skaityti

Leidiniai, kuriuos išleidome ir pristatėme skaitytojams per 2021-uosius

Gruodžio 31-ąją pasidžiaugsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengtų leidinių „derliumi“. Visi leidiniai buvo pradėti rengti anksčiau, tačiau skaitytojus pasiekė 2021-aisiais.

Gražina tarp Landsbergių / Matas Baltrukevičius. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021.

Knygą sudaro Vytauto ir Gražinos Landsbergių, jų vaikų ir anūkų interviu: apie knygas, skaitymą, muziką, gyvenimą dabartinėje Lietuvoje. Būtent G. Landsbergienės iniciatyva Landsbergių šeimos knygų, natų ir periodikos kolekcija perduota Nacionalinei bibliotekai ir yra atvira visuomenei. „Dar nebuvau nė mėnesio išdirbęs bibliotekoje, kai Žvėryno gatvėlėmis ėjau susitikti su Gražina Landsbergiene. Nežinojau, ko tikėtis. […] Jau pati pradžia nuteikė labai šviesiai. Paspaudus durų skambutį mane įsileido pati G. Landsbergienė. Ji ruoše pusryčius vyrui. Išeidamas pastebėjau, kad ant durų rankenos likęs nedidelis tešlos pėdsakas“, – autoriaus žodyje prisimena M. Baltrukevičius, itin branginantis pažintį su G. Landsbergiene.

Toliau skaityti

„Šiandien man tikra šventė…“

Astos Miltenytės nuotrauka. 2021 m. gegužės 31 d.

„Šiandien man tikra šventė – pražydo alyvos. Joks kitas kvapas manęs nežavi taip, kaip alyvų. Žinoma, kambaryje stovi jų puokštė“, – 1915 m. gegužės 18 d., pirmadienį, rašė Władysławas Wielhorskis (pagal naująjį Grigaliaus kalendorių tai būtų gegužės 31 d.).

Nors „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“ lenkų kalba išėjo 2020 m. pabaigoje[1], nuotolinis knygos pristatymas vyko 2021 m. gegužės 31 d., tai taip pat buvo pirmadienis. Tądien Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotoja Asta Miltenytė, viena iš knygos rengėjų, stalą papuošė Wielhorskio stiliumi – pastatė vazą su alyvomis.

Toliau skaityti

Dienoraščių dialogas

Naujausio „Metų“ numerio (2020, Nr. 5/6) turinys trumpai pristatomas čia >>

Naujausiame „Metų“ numeryje (2020, Nr. 5/6) – Władysławo Wielhorskio (1885–1967) 1915 m. birželio dienoraščio ištraukos, publikuotos „Metuose“ (2020, Nr. 1), atgarsiai. Vystosi Pirmojo pasaulinio karo dienomis rašytų dienoraščių dialogas: Virginijus Gasiliūnas parengė kito dienoraščio 1915 m. birželio publikaciją. Įdomu tai, kad šio dienoraščio autorius yra Kazimieras Ralys (1885–1958), Wielhorskio bendraamžis, tuo laiku gyvenęs Žalpiuose – visai netoli nuo Balčių dvaro, kuriame savąjį dienoraštį lenkų kalba rašė Wielhorskis. Pasak V. Gasiliūno, tai padės „palyginti, kaip du žmonės, gyvenantys tikrai labai netoli, išgyvena kaizerinės Vokietijos okupaciją.“ Beje, su Balčiais ir Balčių dvaru glaudžiai susijęs ir buvusio „Metų“ redaktoriaus Juozo Apučio likimas.

Primename, kad šiemet Vilniaus knygų mugėje pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – spaudai parengtas „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“. W. Wielhorskio dienoraštis – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje.

Dienoraštis : iš Nacionalinės bibliotekos archyvų / Władysław Wielhorski ; [sudarytojas ir mokslinis redaktorius Tomasz Błaszczak] ; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė ; Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2019 (Vilnius : Petro ofsetas).

Toliau skaityti

Vilniuje prisiminta Wladyslawo Wielhorskio asmenybė

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje (1930-1939) – idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“. Instituto direktoriumi 1931–1939 m. buvo Wladyslawas Wielhorskis. Pranešimą apie šią iškilią ir įdomią asmenybę perskaitė Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjas dr. Tomasz Błaszczak, konferencijoje dalyvavo W. Wielhorskio giminaičiai.

Per Vilniaus knygų mugę pristatėme pirmąkart išleistą W. Wielhorskio dienoraštį, rašytą Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare. Dienoraščio rankraštis yra saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Tekstą iš lenkų kalbos išvertė Irena Aleksaitė, kurią drąsiai galima pavadinti vertimo virtuoze. Plačiau apie knygos pristatymą>>