Žyma: bibliografija

Lituanistinė periodika atveriama tyrėjui, tvarkytojui ir kolekcininkui

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1, Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. K. 1–2. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.

1823 m. Tilžėje pasirodęs lietuvių periodikos pirmtakas „Nusidavimai Dievo karalystėje“ pradėjo mūsų periodinės spaudos istoriją. Poligrafiniu būdu iki 1940 m. visame pasaulyje (nuo Kinijos iki Urugvajaus) buvo išleisti net 1782 periodiniai leidiniai lietuvių kalba. Šį skaičių nacionalinės bibliografijos rengėjai pateikė po ilgus dešimtmečius trukusio bibliografinio tyrimo. Išleidus naują „Lietuvos bibliografijos“ tomą į mokslo apyvartą įvesta daug nežinomų senosios periodikos leidinių, atskleista gausybė pavardžių (redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų ir kt.), paskelbtos leidinių saugojimo vietos. Svarbiausia: paklotas rimtas pagrindas tyrėjams pažinti periodiką kaip istorijos šaltinį, atminties institucijoms – suvokti saugomų leidinių vertę, kolekcininkams – perprasti kryptingų paieškų galimybes. Su lietuvių spaudos istorija supažindina dr. Tomas Petreikis studijoje „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje apibendrinami naujausi bibliografiniai duomenys, pateikiamas nuoseklus lietuvių periodikos profesionalizacijos portretas. Kiekvienas skaitytojas su šia knyga dirbs individualiai, bet jų dėmesiui yra parengtos asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, publikavimo vietų, spaustuvių ir nerastų leidinių rodyklės. Rodyklę papildo reikšmingiausių periodinių leidinių iliustracijos.

Leidinį platina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/isigykite

Susitikimas su prof. Kęstučiu Skrupskeliu

Šį penktadienį 17. 30 val. Nacionalinėje bibliotekoje vyks susitikimas su Pietų Karolinos universiteto profesoriumi emeritu Kęstučiu Skrupskeliu. Filosofas domisi tarpukario Lietuvos intelektualiniu gyvenimu, spaudos istorija, okupacijų padariniais politinės sąmonės raidai. K. Skrupskelį itin domina prezidento dr. Kazio Griniaus asmenybė: filosofas kruopščiai surinko K. Griniaus bibliografiją, kurią spaudai rengia Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius.

Daugiau apie renginį: http://bit.ly/2wgVKUS

Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“

Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.
Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.

Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.