2016 m. spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Niujorke veikiančio YIVO instituto. Pokalbyje su YIVO archyvo ir bibliotekos direktore Lyudmila Sholokhova dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė Nijolė Bliūdžiuvienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė bei Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos: Jolanta Budriūnienė, Lara Lempertienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė. Susitikime aptartas šiuo metu vykdomas bendras projektas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Taip pat kalbėta apie numatomą surengti bendrą YIVO ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą.
Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė
Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja, „Vilniaus projekto“ dalyvė
Chaiklas Lunkis. Nuotrauka iš Niujorko YIVO instituto kolekcijų
1905 m. jaunavedys iš Vilniaus rašė žmonai laišką hebrajiškai, į ją kreipdamasis tokiais žodžiais: „Mano garbiai ir brangiai žmonai, švelniai ir iškiliai, žaviai ir jautriai, talentingai literatei, išmanančiai kalbų subtilumus, apsiskaičiusiai literatūroje ir poezijoje, Chajai…“ Šio romantiško laiško autorius buvo jaunas, tačiau atsidavęs ir gabus pirmos visuotinės žydų bibliotekos Vilniuje bibliotekininkas Chaiklas Lunskis. Aptikau šį ir kitus Lunskio laiškus jo kolekcijoje Niujorke, YIVO institute, tirdama šios bibliotekos istoriją. Tuomet tarytum tapau Lunskio, kurį visi tarpukario Vilniuje žinojo kaip puikų profesionalą, eruditą bei daugelio kultūrinių organizacijų aktyvų narį, vidinio gyvenimo liudininke, pasijutau lyg bučiau pažinojusi jį asmeniškai ir galėjau išvysti džiaugsmus ir liūdesius, kuriuos jis slėpė nuo amžininkų. Kai po kelių metų Lietuvos centriniame valstybės archyve tarp nerūšiuotų dokumentų radau Lunskio žmonos laišką vyrui, pasijutau lyg sutikusį mylimą šeimos narį.
Kaip tik tokio „išbarstytų šeimų sujungimo“ siekia 2015 m. startavęs „Vilniaus projektas“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir pristatydami plačiai suinteresuotųjų auditorijai išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Akademinis projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį. Toliau skaityti „„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas”
Procul omnis esto clamor et ira / Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis
Žurnalo „Santara“ kredo
Renginio svečiai
„Nepaisant visų liūdnų nuotaikų, kultūrinis gyvenimas teikia viltį, kad pajėgsime pakilti iš sunkių momentų, pasieksime tai, ko trokštame“, – per žurnalo „Santara“ 130-ojo numerio pristatymą naujosiose bibliotekos erdvėse sakė prezidentas Valdas Adamkus, „Santaros“ konsultacinės kolegijos narys. Pasak Prezidento, jis žurnalą, kuris pradėjo eiti 1989 m. Kaune, seka beveik nuo pirmųjų numerių. V. Adamkus „Santarą“ palygino su „Metmenimis“: pasak jo, pastarasis žurnalas išeivijoje sudarė sąlygas pasireikšti jauniesiems kūrėjams, paliesti reikšmingas temas. Kadangi renginio atmosferą neišvengiamai paveikė skaudi žinia apie filosofo Leonido Donskio mirtį, kalbos pabaigoje V. Adamkus prisiminė jį – artimą bendramintį ir bendradarbį, vieną iškiliausių tautos šviesuolių, kurio veikla, anot Prezidento, turėtų tapti įkvėpimu jaunajai kartai, o vyresniesiems – postūmiu tęsti pradėtus darbus.
Santūrus žurnalo vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, padėkojęs Nacionalinei bibliotekai, prisiminė, jog prieš renginį įsivaizdavo, jog užteks 20 kėdžių. Visgi į jubiliejinio numerio sutiktuves susirinko gausi skaitytojų ir šiam leidiniui rašiusių autorių auditorija. Susirinkusieji kelis kartus prisiminė senąjį Lituanistikos skyrių, kurio skaitykla daugeliui buvo tapusi antraisiais namais, ir skyriaus vedėją – šviesaus atminimo Silviją Mariją Vėlavičienę. Geografo Stasio Vaitiekūno žodžiais, net ir sovietmečiu bibliotekoje buvo drąsių žmonių.
Žurnalo viršelis
„Santaros“ 130-asis numeris skirtas Bibliotekų metams ir rekonstruoto Nacionalinės bibliotekos pastato atidarymui. Numerio viršelyje – Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde saugomas lenkų jėzuito Jokūbo Vujeko „Mažesniosios postilės “ vertimas į lietuvių kalbą, paprastai vadinamas Daukšos postile. Jubiliejiniame numeryje rasite net kelis Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojų tekstus. Straipsnyje „Eduardo Volterio laikas ir asmenybė“ Kęstutis Raškauskas pristato pirmąjį Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovą. Lara Lempertienė aptaria 2015 m. startavusį „Vilniaus projektą“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir visuomenei pristatydami išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pristato Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią šiuo metu sudaro 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje.
D. Cidzikaitės nuotraukoje: režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene
Vasara LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje – svečių metas. Rugpjūčio 8 dieną mus aplankė JAV lietuvis Kęstutis Nakas. Režisierius, aktorius ir rašytojas domėjosi LNB saugomais fondais, ypač senąja prieš Antrąjį pasaulinį karą leista spauda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svečias susitiko su IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadove Jolanta Budriūniene, pavaduotoja dr. Giedre Mileryte-Japertiene bei skyriaus vyr. metodininkėmis-tyrėjomis dr. Dalia Cidzikaite ir dr. Lara Lempertiene. Su pastarąja Nakas pasidalino savo sumanymu parašyti pjesę apie lietuvių ir žydų gyvenimą prieš holokaustą.
Šią vasarą IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Lara Lempertienė dalyvavo keliuose tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Birželio 14-16 d. MaskvosTolerancijos centre vykusioje konferencijoje Soviet Jewish History: New Sources, New Approaches ji perskaitė pranešimąTarp dviejų priešų: Vilnius krašto žydai, deportuoti ir įkalinti sovietų ir nacių 1939 m., ir jų sugražinimo į Lietuvos Respubliką pastangos. Dr. L. Lempertienės temos pasirinkimą lėmė faktas, kad Lietuvos Centriniame valstybės archyve saugomi įdomūs, tačiau beveik netyrinėti dokumentai, liudijantys pastangas į Lietuvą sugrąžinti jos piliečius, tarp jų– žydų bendruomenės narius. Pranešimas perskaitytas rusiškai, aktyviai aptartas anglų kalba. Anot tyrėjos, daugelis konferencijoje pristatytų pranešimų buvo įdomūs ir aktualūs, o jų aptarimai gyvi ir dėmesingi. Planuojama pranešimų pagrindu parengti straipsnių rinkinį.
Birželio 28-liepos 1 d. Kijeve įvyko konferencija, skirta žydų literatūros klasiko, vieno pagrindinių moderniosios grožinės jidiš literatūros kūrėjų Šolom-Aleichemo 100-ioms mirties metinėms, Sholom-Aleichem – Writer and Symbol. Dr. L. Lempertienė perskaitė pranešimą Šolom-Aleichemo vertimai į lietuvų kalbą: kas? kada? kodėl? Jame lyginami tarpukariu, nepriklausomoje Lietuvoje, atlikti žydų vertėjų darbai, publikuoti savaitraštyje Apžvalga bei išleisti dviejose žydų rašytojų apsakymų rinktinėse, tai pat ir Dominyko Urbo pokariniai vertimai. Pranešimas skaitytas rusų kalba, diskusija vyko rusiškai, ukrainietiškai ir angliškai. Šios konferencijos medžiagą taip pat planuojama išleisti kaip knygą.
Per tarptautinį seminarą Oksfordo universitete
Liepos 3-15 d. dr. L. Lempertienė dalyvavo tarptautiniame moksliniame-metodiniame seminare Hebrew Manuscript Studies: Codicology, Palaeography, Textual History, kurį organizavo Oxford Centre for Hebrew and Jewish Studies ir Bodleian Library. Seminaro metu nagrinėti viduramžių žydų rankraščiai: Bodleana turi vieną geriausių kolekcijų pasaulyje. Seminare dėstė žydų paleografijos ir kodikologijos korifėjai – profesoriai Malachi Beit-Arie, Judith Olszowy-Schlanger, Sarit Shalev-Eini, Nurit Pasternak ir kt. Jų paskaitos, kaip ir galimybė susipažinti bei dirbti su Bodleanos žydų rankraščių kolekcijos pavyzdžiais, buvo neįkainojama patirtis. Šis seminaras dr. L. Lempertienėi, Nacionalinėje bibliotekoje dirbančiai su senosiomis knygomis bei rankraščiais, tapo ypač svarbiu kvalifikacijos kėlimo etapu.
Miniatiūrinė rankraštinė maldaknygė iš VokietijosOrientalistinė rankraštinė Biblija su komentarais, mikrografijos technika surašytais mitinių gyvūnų formose
Praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Vilniaus universiteto studentų grupė – Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos dr. Laros Lempertienės, universitete dėstančios hebrajų kalbą, fakultatyvo dalyviai. Kursas dėstomas įgyvendinant VU Istorijos fakulteto projektą „Žydų studijų vystymas Lietuvoje: tyrimų ir dėstymo lauko sukūrimas Vilniaus universitete“ (projekto vadovė doc. dr. J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė). Studentai mokomi atpažinti ir kultūrologiškai perskaityti žydų kultūros objektus, susijusius su hebrajišku raštu ir tekstais. Toliau skaityti „Naujos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo pažinimo galimybės”
Praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Vilniaus universiteto studentų grupė – Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos dr. Laros Lempertienės, universitete dėstančios hebrajų kalbą, fakultatyvo dalyviai. Kursas dėstomas įgyvendinant VU Istorijos fakulteto projektą „Žydų studijų vystymas Lietuvoje: tyrimų ir dėstymo lauko sukūrimas Vilniaus universitete“ (projekto vadovė doc. dr. J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė). Studentai mokomi atpažinti ir kultūrologiškai perskaityti žydų kultūros objektus, susijusius su hebrajišku raštu ir tekstais.